Poetinis tarpukario Kauno tekstas
| Author |
|---|
Šeina-Vasiliauskienė, Viktorija |
| Date | Issue | Start Page | End Page |
|---|---|---|---|
2006 | 7 | 137 | 151 |
Straipsnyje analizuojamas tarpukario Kauno mitą formuojantis poetinis miesto tekstas. Miesto teksto samprata perimta iš kultūros semiotiko Vladimiro Toporovo studijos apie Peterburgo tekstą rusų literatūroje. Tarpukario Kauno mitas lietuvių literatūroje intensyviai kuriamas 3-4 dešimtmečiais, tačiau palaikomas ir vėliau, pačiai nepriklausomos Lietuvos Kauno realybei nugrimzdus į praeitį. Šiame straipsnyje apsiribojama laikinosios sostinės gyvavimo metų, t. y. 1919-1939 m., lietuvių poezijos analize tarpukario Kauno mito formavimo aspektu. Ryškiu, atskiras poetinio tarpukario Kauno teksto dalis į vieną prasminę visumą jungiančiu bruožu galima būtų laikyti teatrališkumą. Teatro, viešo vaidinimo, lėlių, marionečių motyvai punktyriškai nužymi visą Kauno tekstą. Italų kaukių komedija, commedia dell’arte, galėtų būti suvokiama kaip trečio dešimtmečio pabaigos – ketvirtojo dešimtmečio poetinio Kauno teksto kodas.
The article analyses the poetic text of the interwar Kaunas, which creates a myth of the interwar city. The conception of the city text has been taken from a cultural semiotician Vladimir Toporov’s study on the Petersburg text in Russian literature. In Lithuanian literature, the myth of the interwar Kaunas was intensively cultivated not only in the 1920s and 1930s, but also in the later period, when the reality of Kaunas of independent Lithuania plunged into the past. The analysis provided in the present article is confined to the Lithuanian poetry of the period of the provisional capital, i.e. 1919-1939. The poetry is considered from the perspective of the creation of the interwar Kaunas myth. One of the impulses for the poetic text of the interwar Kaunas was public criticism. Great hopes were associated with Kaunas, which had to substitute Vilnius and conform to the ideal of the state capital. Thus, its imperfections were painfully felt and reflected both in the public discourse and the poetic text. Theatricality might be considered as a salient feature, which combines separate parts of the poetic text of the interwar Kaunas to form a semantic whole. The motives of the theatre, public performance, dolls, and marionettes outline the whole Kaunas text. The Italian mask comedy, Commedia dell’Arte, might be perceived as a code for the poetic text of Kaunas in the end of the 1920s and the beginning of the 1930s.