Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/31557
Type of publication: Straipsnis / Article
Author(s): Lietuvninkaitė, Nijolė
Title: Kauno skaitymo megėjų draugija (1870 – 1915)
Other Title: Kaunas Amateur Readers Society (1870–1914)
Is part of: Kauno istorijos metraštis, 2006, nr. 7, p. 63-84
Date: 2006
Keywords: Kauno skaitymo mėgėjų draugija;Bibliotekos;Draugijos;Kultūrinis gyvenimas;Kaunas;Kaunas Amateur Readers Society;Libraries;Culture life
Abstract: Straipsnyje remiantis dar nepanaudotais archyviniais bei jau žinomais publikuotais šaltiniais analizuojamos Kauno skaitymo mėgėjų draugijos (KSMD) įkūrimo priežastys ir sąlygos, esmingesni veiklos bruožai, vertinamas jos vaidmuo Kauno gyvenime bei įtaka knygos mėgėjų organizuoto sąjūdžio plėtrai Lietuvoje. KSMD įkūrimą nulėmė XIX a. 7-ame deš. susiklosčiusi etnosocialinė, ekonominė ir kultūrinė situacija. Įvairiatautė Kauno miestiečių bendruomenė ir apylinkių gyventojai nepajėgė nusipirkti knygų ar prenumeruoti laikraščių. Mieste nebuvo bibliotekų, todėl caro administracijos įsteigta KSMD atliko miesto bibliotekos vaidmenį. 1870–1914 m. KSMD sukaupė gausius įvairiakalbius knygų rinkinius. XX a. pradžioje metinis bibliotekos lankomumas svyravo nuo 12 iki 14 tūkst. žmonių. Knygų poreikiai Kauno gubernijos apskrityse kasmet augo, todėl KSMD pavyzdžiu kūrėsi panašios draugijos. KSMD veikla sukūrė platesnę kultūrinę erdvę ir pagerino knygos skaitymo padėtį Kaune carinės Rusijos valdymo metais, padėjo spręsti skaudžias kultūrines problemas. Todėl KSMD vaidmuo miesto kultūrinio ir visuomeninio gyvenimo raidoje vertintinas teigiamai. Sukaupta biblioteka ir jos atvirumas visuomenei tenkino pagrindinius įvairių sluoksnių bei etninių grupių miestiečių skaitymo interesus, skatino gilesnių intelektinių poreikių plėtrą, dėl to sparčiai daugėjo skaitytojų. Draugijos veikla silpnino carinės Rusijos vyriausybės oficialiosios politikos padarinius. Pastangos vienyti Kauno etnines bendruomenes ir spręsti savišvietos bei kultūros problemas prisidėjo prie visuomenės modernėjimo procesų.
The aim of this article is to analyze the causes and conditions of establishment of Kaunas Amateur Readers Society; to detect society‘s activities; to evaluate the role of society in the city’s cultural and ethno–social life and its influence on the spread of the movement of Lithuanian bibliophiles. New archival material as well as published sources have been used in this study. The birth of Kaunas Amateur Readers Society was determined by social, economic and cultural conditions of the 1870s, the period of fast economical growth. Communities of Polish, Russian, German and Jewish origin formed the majority of population. Poor citizens and grassroots of the district could not afford to buy books or subscribe periodicals. There were no libraries in the city at that time. Kaunas Amateur Readers Society (1870-1915) was established by officials of Russian district administration. It gained popularity among the citizens of various professions and nationalities. The library performed the functions of the city library. During the years of its existence, Society’s library had a fund of about 20 000 volumes in Russian, Polish, French and German languages. In the beginning of the 20th century, delivery and reader rooms of the library served from 12 to 14 thousand readers. Cultural and educational work of the society such as organizing paper readings and lectures, revitalized the social life of the city. In the beginning of the 20th century, communities of other cities and towns picked up the example set by Kaunas Amateur Readers society. The first Lithuanian bibliophiles society was established in Kaunas. During the period of 1908–1914, eight Amateur Readers Societies were established in Panevežys, Ukmergė, Jonava and other towns of Lithuania. Long lasting activity of Kaunas Amateur Readers Society created a wider cultural environment and improved the situation of reading in Kaunas during the reign of the Czarist Russia. The establishment of the society partly helped to resolve cultural problems in Kaunas city. Thus the role of the analyzed society can be regarded as positive for the cultural and social life of Kaunas. The society gained acknowledgement due to the determined stream of educational goals and openness to all ethno-social groups. The central city’s library had rich assortment, satisfied the main interests of citizens from various social layers and helped to nurture deeper intellectual requests. Such factors significantly expanded the circle of readers. The activities of the society did not correspond to the official policy of the Czarist Russia. In this way, the spread of democratic spirit within the society through reading was enhanced. In the 20th century, the society suggested Kaunas ethnic communities to solve self-educational problems together. Kaunas Amateur Readers Society created a stronger bond between the book and the city and influenced the process of society’s modernization.
Internet: https://eltalpykla.vdu.lt/1/31557
https://hdl.handle.net/20.500.12259/31557
Appears in Collections:Kauno istorijos metraštis 2006, nr. 7

Files in This Item:
Show full item record

Page view(s)

22
checked on Jun 15, 2019

Download(s)

26
checked on Jun 15, 2019

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.