Kauno Jėzuitų gimnazija Antrojo pasaulinio karo metais

Abstract

Turint mintyje darbus, analizuojančius nepriklausomos Lietuvos jėzuitų veiklą, tenka sutikti su autorių mintimis, jog jėzuitai to meto Kauno gyvenime vaidino gana svarbų vaidmenį, prisidėdami ne tik prie lokalinės – gimnazijos bendruomenės kūrimo(si) – bet ir aktyviai įsijungdami į miesto gyvenimą. Per 17 metų laikotarpį skleistos vertybės, kaip rodo, pateikėjų prisiminimai prigijo ir formaliai gimnaziją panaikinus bendruomeniškumo jausmas ir krikščioniškųjų vertybių palaikymas neišnyko, nors IX vidurinėje mokinių kontingentas pasikeitė, o mokytojų kolektyvas buvo visai pakeistas. Nacių okupacijos metu gimnazija formaliai egzistavo vos keletą mėnesių, tačiau kad ir trumpas jos atkūrimas leido į gimnaziją sugrįžti daliai joje anksčiau dirbusių pedagogų, taip pat į bendruomenę įsijungti naujiems Jėzaus Draugijos nariams, taip, galimas daiktas, labiau priartėjant prie 1940 vasarą nutrauktų procesų eigos. Nors nacių okupacija, kaip ir bet kuri kita, nebuvo palanki gimnazijai klestėti ir plėstis, be to vykstantis karas sukėlė papildomų buitinių problemų, egzistenciniame lygmenyje gimnazijos bendruomenė toliau bandė jungtis, skatinama bendrų interesų ir tikslų (pvz., gauti gerą išsilavinimą, kovoti dėl Lietuvos nepriklausomybės). Tokiu būdu nors ir gerokai fragmentuotas bei labai nestabilus Antrojo pasaulinio karo laikotarpis visgi, manyčiau, gali būti laikomas autentiška ir integralia Kauno jėzuitų gimnazijos istorijos dalimi. Galiausiai šie gana hipotetiniai svarstymai ar egzistavo tuo metu gimnazijos bendruomenė, kokiomis formomis ji reiškėsi dar reikalingi tolimesnių tyrimų, diskusinės erdvės ir kritikos.

The article sets out to analyze the changes of the school status and its owners from 1940 until the end of the German occupation in Lithuania. The greatest attention is paid to the continuity of the school communities’ life via conceptualization and description of what the community is and how it functioned in the analyzed period. It appears that despite the soviet nationalization of the private Jesuit school in 1940, the bigger part of the pupils remained in the school and continued their studies. The Jesuits also did not go far from the school and especially from the Jesuit church (both buildings are located at the same place). The situation changed with the beginning of the German occupation: the Jesuits returned to the school, although their activity was also put under restrictions later on. Despite all the difficulties, oral history sources prove the fact that Jesuits made a big impact on theirs pupils’ values and thoughts. The ideas of the Jesuit community rested in the schools even at the beginning of second Soviet occupation when most of the old teachers were fired. It can be noted that the climate did not change until a completely new generation of the pupils entered the school.