Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/31509
Type of publication: Straipsnis / Article
Author(s): Varsackytė, Rasa
Title: Tikėjimo vardan: religinės brolijos Kaune XVII-XVIII a.
Other Title: In the name of faith: religious confraternities in Kaunas in the 17th-18th centuries
Is part of: Kauno istorijos metraštis, 2006, nr. 7, p. 7-22
Date: 2006
Keywords: Religija;Brolijos;Kaunas;Religion;Confraternities
Abstract: XVII-XVIII a. Kaune parapinė Šv. Petro ir Pauliaus bažnyčia bei kiekvienas čia rezidavęs vienuolynas globojo bent po vieną religinę broliją. Savo bažnytine ir karitatyvine veikla brolijos aktyviai įsiliedavo į parapijos gyvenimą, stiprino kauniečių tarpusavio ryšį ir gerokai praskaidrindavo miestietiškos kasdienybės monotoniškumą. Brolijos savo įstatais akcentavo sąmoningą ir aktyvų tikėjimo išpažinimą, saviugdą, nuolatinį darbą ir auką kitiems. Dauguma jų tapo sambūriais, sušvelninančiais skirtingų luomų ir socialinių sluoksnių ribas: dažnai brolijoms priklausydavo ne tik miestiečiai, bet ir bajorai. Moterys neretai brolijose turėdavo tokias pat pareigas kaip vyrai. Tiesa, itin dažnai įvairių brolijų vyresniųjų postus, greta dvasininkų, užimdavo Kauno miesto valdžios atstovai. Būta ir uždarų brolijų, kurių nariais galėdavo tapti tik rinktiniai asmenys-tokios brolijos Kaune buvo jėzuitų Marijos sodalicija bei Literatų brolija. Tik konkrečios profesijos asmenimis apsiribodavo ir amatininkų brolijos. Kiekviena brolija turėjo savo šventąjį globėją, tačiau kartu visas jas vienijo didelis dėmesys Švč. Mergelei Marijai, kurios kultas itin išpopuliarėjo XVII-XVIII a. LDK visuomenėje. Savo savitumą brolijos stengėsi pabrėžti kiekvienai būdinga skiriamąja atributika-specaliais ženklais, apranga, vėliavomis, procesijų altorėliais. Kiekviena brolija turėjo savarankišką, juridiškai netgi nuo savo vienuolyno atskirą nekilnojąmą turtą bei iždą.
In the 17th.- 18th. centuries, the parochial church of Kaunas and every cloister of the city patronized at least one confraternity. Spiritual and caritative activities of confraternities occupied a considerable place in parishs life. The regulation of confraternities emphasized conscious and active religiousness, self-help, permanent work and devotion for people in need. The majority of confraternities became assemblies which helped to reduce the limitations among different estates and social sets: the members of confraternities were not only ordinary citizens, but also noblemen. Women usually had the same duties as men. On the other hand, the heads of confraternities were often members of clergy and representatives of Kaunas government as the most honorable and experienced men of the city. There were also closed confraternities which accepted only selected persons. Such confraternities were the Jesuit Sodality of Maria and the Confraternity of Literati (Confraternitas Literatorum). The confraternities of craftsmen, such as the St. Joseph confraternity of carpenters’ and masons’ guild, were also confined to the persons of a particular craft. Every confraternity had its own saint but at the same time most of them were unified by great attention to the Virgin Maria, whose cult was especially popular in the society of the Great Duchy of Lithuania in the 17th - 18th centuries. In order to show their distinction, confraternities had specific attributes: special symbols, clothing, pennons and procession altars. Every confraternity had its own immovable property and treasury, legally separate form the cloister.
Internet: https://eltalpykla.vdu.lt/1/31509
https://hdl.handle.net/20.500.12259/31509
Appears in Collections:Kauno istorijos metraštis 2006, nr. 7

Files in This Item:
Show full item record

Page view(s)

24
checked on Jun 15, 2019

Download(s)

28
checked on Jun 15, 2019

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.