Naturalness of changeability and variability in contact situations – properties of languages or linguistic faculties of communicating agents
| Author |
|---|
Wąsik, Elżbieta Magdalena |
| Date | Issue | Start Page | End Page |
|---|---|---|---|
2016 | 8 | 122 | 141 |
Straipsnyje analizuojama kalbų tarpusavio įtaka taikant du analitinius požiūrius: pirmuoju požiūriu analizuojama pati kalba, antruoju – dėmesys sutelkiamas į komunikuojančių individų analizę. Nagrinėjama iki kokio lygio tiesioginio kontakto paveiktos kalbos plėtojimas priklauso nuo tam tikros kalbos struktūros ypatybių, ar visgi didesnę įtaką daro pašnekovų asmeninės savybės. Remiantis literatūra, susijusia su iškeltais klausimais, atskleidžiamas individo priežastinis vaidmuo kalbiniame kontekste. Tuo pačiu metu, straipsnyje teigiama, kad neskolintinų kalbos elementų ir struktūrų paieška reikalauja apibrėžti natūralumo, žymėtumo bei nežymėtumo sąvokas per žmogiškųjų gebėjimų prizmę. Žvelgiant kritiškiau, šis straipsnis pagrindžia teiginį, kad principus, kurie lemia tiesioginio kontakto paveiktus kalbos pokyčius individo komunikacinių gebėjimų požiūriu, galima atskleisti išnagrinėjus daugiakalbių individų asmeninio bei grupės identiteto formavimąsi, labiausiai pasireiškiantį kodų kaitos kontekste, iš dalies kalbos perkėlimo bei leksinių ir gramatinių prielaidų raiškos kontekste. Taigi straipsnio autorės manymu lingvistinio kintamumo ir variantiškumo ištakos kontakto situacijose pirmiausiai turėtų būti suvokiamos per socialiai ir kultūriškai apibrėžtų kalbos vartotojų asmeninę įtaką. Apibendrinant, šiuo darbu stengiamasi įrodyti, kad lingvistiniai skoliniai negali būti analizuojami remiantis universaliais pritaikomumo principais ar absoliutumu. Ši analizė turėtų remtis žmogiško suvokimo principais, gebėjimu įsiminti ir apibendrinti, taip pat ir komunikavimo pastangų ekonomijos principais, susijusiais su individualiais bei sociokultūriniais poreikiais, žiniomis ir požiūriais.
The paper tackles two investigative approaches to the study of mutual influences among languages in which researchers focus either on languages themselves or on communicating individuals. Considering the question of whether and to what extent the contact-conditioned language development results from structural properties of respective languages, or is rather triggered by psychic properties of their speakers, the study exposes, on the basis of selected literature on the subject, a causative role of humans in language contacts. At the same time, it argues that the search for unborrowable language features and structures entails defining naturalness, unmarkedness, and markedness in terms of human abilities. More critically, this paper substantiates the statement that uncovering the rules, which govern the contact-induced language change in terms of communicative properties of humans, implies, for example, the necessity of dealing with identity and group affiliations of multilingual subjects demonstrable, apart from language transfer and lexical and grammatical interference, mostly in codeswitching. Thus, the author argues that the sources of linguistic changeability and variability in contact situations must be read, in the first instance, into the psychic conditionings of socially and culturally determined language speakers. All in all, she tries to prove that linguistic borrowings cannot be examined in accordance with universal applicability or absoluteness but with reference to principles of human perception, memorizing, the ability of association, etc., as well as the economy of effort in communication in conjunction with individual and socio-cultural needs of humans, their knowledge and attitudes.