Vaikų, sergančių disleksija, rišlusis pasakojimas : metodiniai tyrimo klausimai

Abstract

Straipsnyje pristatomas rišliojo pasakojimo metodikos tyrimas, atliktas Sankt Peterburge (Rusija) testuojant 9–10 metų vaikus. Eksperimentinę grupę sudarė 12 vaikų, sergančių disleksija, kontrolinę grupę – 12 vaikų, neturinčių jokių raidos sutrikimų. Kiekvienas vaikas atliko dvi užduotis: kūrė pasakojimą pagal paveikslėlių seką ir atpasakojo tyrėjo perskaitytą pasakojimą pagal kitą paveikslėlių seką. Rišliųjų pasakojimų išgavimo procedūra buvo subalansuota pasakojimo tipo, sudėtingumo ir eiliškumo atžvilgiu. Statistinės aprašomosios analizės metu ištirtas kiekvienos rišliojo pasakojimo išgavimo schemos poveikis eksperimentinės ir kontrolinės grupės pasakojimų kokybei. Nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas vertinant pasakojimo eiliškumo, tipo ir sudėtingumo poveikį disleksija sergančių vaikų pasakojimams skatina atidžiau pažvelgti į rišliojo pasakojimo analizės metodiką, ir atsargiai rinktis vaizdinius stimulus, padedančius išgauti rišlųjį pasakojimą

The paper presents the methodology of narrative elicitation of dyslexic children. The experiment was conducted in Saint Petersburg (Russia) testing 9–10 year old children. The experimental group consisted of 12 children with dyslexia, and a control group contained 12 peers without any developmental disorders. Each of the subjects performed two tasks: storytelling according to a picture sequence and retelling another picture sequence. The narrative elicitation procedure was controlled from the perspective of story complexity, task order and story mode. The descriptive statistical analysis evaluated the impact of particular types of narrative elicitation on a quality of narrative in the experimental and control groups. A statistically significant difference of the impact of task order, narrative mode, and story complexity on the narrative of dyslexic children encourages to study the methodology of narrative analysis even more comprehensively and be especially careful in selecting visual stimuli for populations with atypical language development