Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/31188
Type of publication: research article
Type of publication (PDB): Straipsnis kitose duomenų bazėse / Article in other databases (S4)
Field of Science: Istorija ir archeologija / History and archaeology (H005)
Author(s): Kamuntavičienė, Vaida
Title: Lietuviškumas ir lenkiškumas Kauno benediktinių vienuolyne 1905–1924 m
Other Title: Polishness and lithuanianness in Kaunas benedictine convent 1905–1924
Is part of: Soter : religijos mokslo žurnalas. Kaunas; Vilnius : Vytauto Didžiojo universitetas; Versus Aureus, 2015, [T.] 54(82)
Extent: p. 23-35
Date: 2015
Note: e-ISSN 2335-8785
Keywords: Benediktinės;Kaunas;Tautinis atgimimas;Lietuviška etnoligvistinė tapatybė;Lenkiška etnolingvistinė tapatybė;Klauzūra;Vienuolių chorai;Benedictine sisters;Kaunas;National revival;Lithuanian ethnolinguistic identity;Polish ethnolinguistic identity;Enclosure;Religious choirs
Abstract: Straipsnyje atskleidžiamos aplinkybės, kuriomis Kauno benediktinių vienuolynas tapo tautinės Lenkijos rėmėju, lenkiškumo židiniu viduryje etninės Lietuvos buvusiame Kauno mieste. Tyrimas parodė, kad didžiausią įtaką prolenkiškojo tautiškumo formavimuisi turėjo vienuolyno kapelionu nuo 1907 m. buvęs iš Latgalos kilęs lenkas Pranciškus Kriškijonas ir nuo 1911 m. vienuolyno vyresniąja tapusi Varšuvos miestietė Cecilija Kolumba Baranauskaitė. Ji iš kandidačių į vienuoles atsirinkdavo tik jai palankias, jos nurodymus paklusniai vykdžiusias merginas, kitoms neleisdama duoti amžinųjų įžadų. Tačiau prieš lenkiško vienuolyno formavimą laikinojoje Lietuvos sostinėje Kaune sukilo visa Lietuvos visuomenė. Konfliktas buvo išspręstas pakeitus vienuolyno vadovybę ir 1924 m. lenkes seseris išsiuntus į Kolainius
The study aims to reveal the factors that caused Kaunas Benedictine convent to become a supporter of national Polish state and a cradle of Polish culture while being in the middle of ethnic Lithuanian lands, in Kaunas. It appeared that the greatest impact on the development of pro-Polish attitudes was made by the chaplain of the convent Pranciškus Kriškijonas (since 1907), a Pole who originated from Latvia, and by the prioress Cecilija Kolumba Baranauskaitė (since 1911), a Warsaw citizen. When selecting candidates, she used to choose only those girls who were the most favourable and obedient, whereas others were not allowed for further advancement towards eternal vows. Lithuanian society, however, rebelled against formation of the Polish orientated convent in the temporary capital of the state. The conflict was resolved by changing leaders of the convent and by sending Polish sisters to Kolainiai (1924)
Internet: https://www.vdu.lt/cris/bitstream/20.500.12259/31188/1/ISSN2335-8785_2015_N_54_82.PG_23-35.pdf
https://hdl.handle.net/20.500.12259/31188
http://dx.doi.org/10.7220/2335-8785.54(82).2
Affiliation(s): Istorijos katedra
Vytauto Didžiojo universitetas
Appears in Collections:SOTER: religijos mokslo žurnalas / SOTER: Journal of Religious Science 2015, nr. 54(82)
Universiteto mokslo publikacijos / University Research Publications

Files in This Item:
Show full item record
Export via OAI-PMH Interface in XML Formats
Export to Other Non-XML Formats


CORE Recommender

Page view(s)

53
checked on Jun 6, 2021

Download(s)

35
checked on Jun 6, 2021

Google ScholarTM

Check

Altmetric


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.