The effects of parental problem drinking on children : a review of current research findings and their relevance for practice
| Author |
|---|
Budde, Axel |
| Date | Issue | Start Page | End Page |
|---|---|---|---|
2010 | 5(1) | 17 | 30 |
This paper is based on a presentation given at the conference “A child in an alcohol affected family: how to help?” on 23 September at Reval Hotel Neris in Kaunas, Lithuania.
Šio straipsnio tikslas dvejopas: glaustai pateikti focus grupių „gerosios patirties“ tyrimų rezultatus ir aptarti rezultatų svarbą socialinio darbo praktikams.Europoje apytiksliai 6–12 % vaikų auga šeimose, piktnaudžiaujančiose alkoholiu arba sergančiose alkoholizmu. Straipsnyje naudojamas akronimas ChAPAPs (Children affected by parental alcohol problems) – vaikai, paveikti tėvų alkoholizmo problemų – pasirinktas vietoj termino alkoholikų vaikai. Pastarasis yra stigmatizuojantis, netikslus, neapimantis visos vaikų, kurių tėvai serga alkoholizmu, populiacijos. Terminas ChAPAPs apima visus vaikus, paauglius ir jau suaugusius vaikus, kurie arba turi biologinį tėvą / mamą, sergantį alkoholizmu, arba vienas iš tėvų šiuo metu ar praeityje sirgo alkoholizmu. Alkoholizmo paveiktos šeimos susiduria su daugybe sunkumų: finansiniais, vaikų nepriežiūros, nusistovėjusių šeimos taisyklių ir ritualų pokyčiais. Be to, keičiasi šeimos klimatas ir sąveikų stiliai, pasireiškia įtampos, lydimos konfliktų tarp tėvų bei tarp tėvų ir vaikų. Tikėtina, kad tėvų alkoholizmo problemų paveikti vaikai turi neigiamą vaikystės patirtį ir privalo atlikti jų amžiaus neatitinkančius įsipareigojimus. Jų šeimos aplinka yra rizikos faktorius, todėl vaikai, paveikti tėvų alkoholizmo problemų, susiduria su didesne rizika patys tapti priklausomais, labai anksti pradėti vartoti priklausomybę sukeliančias medžiagas, dažnam jų gali pasireikšti elgesio ir psichikos sutrikimų – nerimas, depresija, panikos priepuoliai.Nors vaikai, augantys alkoholizmu sergančiose šeimose, susiduria su didele rizika, dauguma jų neturi patologinių vystimosi sutrikimų ir gali būti, kad ateityje jiems neišsivystys priklausomybė. Tokį vaikų „imunitetą“ lemia apsauginiai faktoriai ir atsparumas. Apsauginiai faktoriai yra ganėtinai stabilūs – tai vaiko asmenybės dalis, jie yra šeimoje ir socialinėje aplinkoje. Atsparumas gali būti suvokiamas kaip dinamiškas procesas. Tyrimai identifikavo 7 skirtingus atsparumo faktorius: intuiciją / įžvalgą, savarankiškumą, ryšius už šeimos ribų, iniciatyvą, kūrybiškumą, humorą, moralumą. Specialistai, dirbantys su vaikais, paveiktais tėvų alkoholizmo problemų, turėtų žinoti šiuos atsparumo faktorius ir juos stiprinti.