Ar nėra pažeidžiamos sąžiningo įgijėjo teisės, kai CK 4.96 straipsnyje numatytais atvejais iš jo galima išreikalauti turtą, buvusį negaliojančio sandorio dalyku?
| Author | Affiliation | |
|---|---|---|
LT |
| Date | Issue | Start Page | End Page |
|---|---|---|---|
2011 | 1(7) | 65 | 112 |
Daugelyje civilinės teisės valstybių įtvirtintos sąžiningo įgijėjo teisių apsaugos garantijos. Nors Lietuvoje šia problema teoriškai beveik nėra diskutuojama, užsienio teisėje sąžiningo įgijėjo teisių apsaugos klausimas yra nuolatinis teisės teoretikų debatų objektas. Nuolatinį šio klausimo aktualumą lemia dviejų visuomenei būtinų garantijų reikalingumas. Visų pirma, asmuo yra suinteresuotas nuosavybės teisės neliečiamumo principu. Antra, visuomenės gerovei pasiekti būtina patikima ir efektyvi ekonominė padėtis, kurią stabdo griežtas nuosavybės teisės neliečiamumo principo taikymas. Dėl šios priežasties kyla dviejų vertybių konfliktas, kurį kiekviena teisinė sistema sprendžia individualiai, suteikdama vienai ar kitai vertybei daugiau apsaugos. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 4.96 straipsnyje numatyta ribota sąžiningo įgijėjo teisių apsauga, nes nustatyti atvejai, kuomet daiktas visais atvejais gali būti išreikalautas. Šiuo tyrimu siekta išsiaiškinti, ar Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 4.96 straipsnyje įtvirtintas teisinis reglamentavimas, nepažeidžia sąžiningo įgijėjo teisių, kai straipsnyje numatytais atvejais iš jo galima išreikalauti daiktą. Lietuvos teisės teorijoje nėra diskutuota, kokios galėjo būti sąžiningo įgijėjo teisių apsaugos prielaidos, todėl šiuo atveju teko pasikliauti užsienio teisės teorijoje išsakytais argumentais. Svarbiausias sąžiningo įgijėjo teisių apsaugos motyvas – skatinti prekybinius santykius ir garantuoti rinkos efektyvumą bei patikimumą. Dėl šios priežasties daugelio civilinės teisės valstybių, tame tarpe ir Lietuvos, civiliniuose kodeksuose įtvirtintos nuostatos, ginančios sąžiningus įgijėjus.[...]
The legal guarantees for the protection of the rights of an acquirer in good faith are an important issue in the most of the civil law countries. It is also a permanent object of debates among the theorists of law in foreign countries. In Lithuania, however, the issue is almost never discussed. The persistent relevance of the problem is determined by the two guarantees, essential for every society. Firstly, each person is concerned about the security and protection of ownership right. Secondly, the social welfare requires a reliable and effective economic conditions and the direct application of the principle of the protection of ownership right makes those conditions backward. This is the reason for the conflict of two values and each legal system deals with it individually, favoring one of the two and protecting one better than the other. The article 4.96 of the Civil Code of the Republic of Lithuania guarantees only limited protection of the rights of an acquirer in good faith as it points out the circumstances when a thing can be vindicated in all cases. This research aims at finding out whether the legal regulation of the article 4.96 of the Civil Code of the Republic of Lithuania does not violate the rights of an acquirer in good faith in the indicated cases of vindication of a thing.[...]