Please use this identifier to cite or link to this item:
Type of publication: research article
Type of publication (PDB): Straipsnis kitose duomenų bazėse / Article in other databases (S4)
Field of Science: Teisė / Law (S001)
Author(s): Krapikaitė, Neringa
Title: Ar laisvės atėmimo bausmė gali būti pagrindu riboti politines teises?
Other Title: Can imprisonment be basis for limitation of political rights?
Is part of: Teisės apžvalga = Law review [elektroninis išteklius]. Kaunas : Vytauto Didžiojo universitetas, 2015, nr. 1(12)
Extent: p. 89-129
Date: 2015
Keywords: Laisvės atėmimo bausmė;Politinės teisės;Visuotinės rinkimų teisės principas;Aktyvioji rinkimų teisė;Pilietiškumas;Inprisonment;Political rights;Priciple of universal election right;Active election right
Abstract: Daugelio valstybių įstatymuose yra nuostata, kad bet koks nuosprendis bausti laisvės atėmimu reiškia draudimą naudotis tam tikromis politinėmis teisėmis – teise rinkti ir būti išrinktam. Iki šiol nėra vieningos nuomonės, ar toks teisinis reguliavimas yra teisėtas. Straipsnyje analizuojami nuteistųjų laisvės atėmimo bausme politinių teisių ribojimo pagrindai. Pagrindinis šio straipsnio tikslas – išsiaiškinti, ar laisvės atėmimo bausmė gali būti pagrindu riboti politines teises. Atlikus tyrimą, hipotezė iš dalies pasitvirtino. Tarptautinėje teisėje įtvirtintas visuotinės rinkimų teisės principas nėra absoliutus. Daugelyje šalių laisvės atėmimo bausmė laikoma teisėtu aktyviosios ir pasyviosios rinkimų teisės ribojimo pagrindu. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktrinoje formuojami visuotinės rinkimų teisės ribojimo pagrindai kildinami tiesiogiai iš Konstitucijos. Lietuvos Respublikos Konstitucijos tekste expresis verbis nėra nuostatos, draudžiančios balsuoti nuteistiesiems laisvės atėmimo bausme. Siekiant įtvirtinti aktyviosios rinkimų teisės ribojimo nuteistiesiems laisvės atėmimo bausme institutą Lietuvoje, turi būti daromos atitinkamos Konstitucijos pataisos. Europos Žmogaus Teisių Teismas pripažino, kad Konvencijos Pirmojo protokolo 3 straipsnyje įtvirtintos teisės (rinkti ir būti išrinktam) nėra absoliučios. Konvencijos narės turi teisę jas riboti. Tačiau kiekvienu atveju Teismas turi nustatyti, 1) ar valstybėje taikomos priemonės nepažeidžia šio straipsnio esmės; 2) ar šiomis priemonėmis yra siekiama teisėtų tikslų; 3) ar šios priemonės yra proporcingos. Politinių teisių ribojimo nuteistiesiems laisvės atėmimo bausme institutas kildinamas iš pirmapradės sutarties tarp asmens ir visuomenės dėl jo teisių ir laisvių įgyvendinimo. [...]
Most international agreements on the rights of suffrage and the jurisprudence of the European Court of Human Rights hold that universal and equal suffrage is a key component of a democratic society. Apart from that, different nations have distinct electoral regulations governing the ability of prisoners to vote. Most of the states have adopted laws, forbidding the right to vote and be elected while in prison. Prisoner disenfranchisement is a topic of academic debate. Many scholars discuss whether voting should be considered as a right, or as a privilege granted by the state. Some critics argue that prisoner disenfranchisement is a form of double jeopardy or the breach of the non bis in idem rule. More specifically, these laws continually punish individuals for crimes that they have already served time for. Questions arise over whether the state has a legitimate interest in denying the right to vote and be elected to those who have manifested a fundamental antipathy to the laws of the state. Convicted felons also raise questions about morality and their ability to vote responsibly. The main purpose of this article is to find out whether the political rights can be restricted on the ground of the prison sentence. The findings partially support hypothesis that incarceration can be the reason for curtailing the political rights. The principle of universal suffrage is not absolute. International and regional documents on the rights of suffrage gives a room for implied limitations and states’ legislatures must be allowed a margin of appreciation in this sphere. The margin in this area is wide, however the decision to curtail the rights of any groups or categories of the general population, such as convicted prisoners, must be 1) proportional; 2) in the pursuit of a legitimate aim; 3) reasonable. Most of the foreign tribunals hold that prison disenfranchisement laws are constitutional and justified. [...]
Affiliation(s): Lituanistikos katedra
Vytauto Didžiojo universitetas
Appears in Collections:Teisės apžvalga / Law Review 2015, nr. 1(12)
Universiteto mokslo publikacijos / University Research Publications

Files in This Item:
marc.xml12.1 kBXMLView/Open

MARC21 XML metadata

Show full item record
Export via OAI-PMH Interface in XML Formats
Export to Other Non-XML Formats

CORE Recommender

Page view(s)

checked on May 1, 2021


checked on May 1, 2021

Google ScholarTM



Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.