Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/30769
Type of publication: Straipsnis / Article
Author(s): Varaška, Mantas;Lydeka, Arminas
Title: Seimo nutarimas : galia ir Konstitucinio teismo teisena
Other Title: The resolution of Seimas (the Parliament of the Republic of Lithuania) : legal force and practices of constitutional proceedings
Is part of: Teisės apžvalga, 2016, nr. 1(13), p. 5-22
Date: 2016
Keywords: Konstitucija;Seimas;Seimo nutarimas;Seimo statutas;Konstitucinis Teismas;Parliament law;Parliament;Constitution;Constitutional court;Parliamentary decisions;Statute of parliament
Abstract: Mokslinėse apžvalgose svarstomos Seimo nutarimo kaip teisės akto ir konstitucinės teisės šaltinio (plačiaja prasme) sampratos, praktinio taikymo, teisinio privalomomo, konstitucinio teisinio vertinimo aktualijos, taip pat pateikiama Seimo nutarimo istorinės raidos charakteristika (įskaitant kitus formalius Lietuvos parlamentų priiminėtus sprendimus, artimus šiuolaikinio Seimo nutarimo konstitucinei sampratai. Pirmojoje apžvalgoje siekiama nustatyti šiuolaikinio Seimo nutarimo konstitucinio būvio (arba tiesioginio reglamentavimo 1992 m. LR Konstitucijoje) prielaidas, atkuriant įvairių laikotarpių ir kompetencijų (LDK, ATR, tarpukario Lietuvos bei LTSR) kolegialaus/parlamentinio valdymo organus. Konstatuojami nuoseklūs parlamentinių sprendimų (ne įstatymų) priėmimo teisinio pagrindimo bei praktinio taikymo procesai, nepriklausomai nuo susiklosčiusios valstybės valdymo formos ar politinio režimo. Neapsiribojant istoriniu Seimo nutarimo suvokimu, taip pat siekiama įvertinti ir kitas jo sampratas, ryšį su Konstitucijos tiesiogiai taikytinų nuostatų įgyvendinimu, kitais teisės aktais, Seimo nutarimų įvairovę ir jais agrinėjamų/sprendžiamų parlamentinio valdymo klausimų plotmę. Ginčijant kai kurias nusistovėjusias teisinės literatūros nuomones, argumentuojama, jog Seimo nutarimas nėra vien tik parlamento vidinio teisinio reguliavimo teisės aktas, taip pat – ne tik poįstatyminis teisės aktas, priklausomai nuo savo reguliavimo objekto, galintis tiesiogiai apimti ir įkūnyti konkrečias LR Konstitucijos normas. Antrojoje apžvalgoje svarstomos Seimo nutarimo kaip teisės akto teisinės galios, jo privalomumo, galiojimo asmenų, laiko, teritorijos atžvilgiu problemos. Atkreipiamas dėmesys į Seimo nutarimų priėmimo, įsigaliojimo, galiojimo bei panaikinimo/pripažinimo netekusiais galios klausimus. Pažymima, jog Seimo statutas neužtikrina skirtingų Seimo nutarimų (pagal reguliavimo dalyką) priėmimo bei įgyvendinimo tvarkos reikalavimų, nereikalauja tokių teisės aktų rengimo/priėmimo pagrindimo (motyvų), leidžia priimti tokius Seimo nutarimus, kurių tekstas ir turinys neatitinka bendrųjų teisėkūros reikalavimų. Aptariant Seimo nutarimų konstitucinio teisinio vertinimo aktualijas, pažymimas Seimo nutarimų teisinio reguliavimo skirtingumas ir tikslingumas išskirti tam tikrus Konstitucinio teismo nutarimus dėl nagrinėjamų klausimų specifikos (pvz. dėl kai kurių valstybės pareigūnų pašalinimo/paskyrimo į pareigas) arba numatyti, jog dalis Seimo nutarimų gali būti skundžiami ir nagrinėjami tik administracinėje teisenoje. Apžvalgoje konstatuojama, jog net ir tie Seimo nutarimai, kuriais įgyvendinamos LR Konstitucinio teismo išvados (pagal LR Konstitucijos 107 str.), galėtų būti nagrinėjamos Konstituciniame teisme dėl jų galimo prieštaravimo Konstitucijai (turinio ar priėmimo prasme), sustabdžius jų įgyvendinimą.
The article examines the concept of the Seimas (the Parliament of the Republic of Lithuania) resolution, its legal force, and practices of constitutional proceedings. Scientific research is undertaken with the goal to reveal its essential characteristics, as well as to detect possible legal regulation gaps and practise-based issues of implementation. While analysing the evolution of centuries-old state parliamentarism, the state of the Seimas resolution and (or) of equivalent legislation was identified in times of the Republic of Both Nations, the restoration of the state of Lithuania and of inter-war Independent Republic. Therefore, the Seimas resolution is the historical source of Lithuanian constitutional law. The concept of the Seimas resolution is enriched by its significance in March 1990, when the Act of Independence was adopted and published, as well as its direct provision in the Constitution of 1992. This legal act addresses the relationship between the state authorities (distrust of Government) and operational matters of the Parliament itself (pre-term elections). The Seimas resolution is not an ordinary by-law. Having analysed more than twenty years of Lithuanian parliamentary experiences, the resolution should rather be considered as the primary means of expression of the political will of the Seimas. Depending on the importance of the issue, the will could be derived from the Constitution itself and its principles, as well as from the representation of People’s sovereignty.One of the most important areas of implementation of the Seimas resolution is the parliamentary oversight. By adopting respective resolutions, the Seimas may require reports from the accountable state authorities; it also may assess their performance or assign them various tasks. The Seimas resolutions also have a close relationship with the proceedings of the Constitutional Court of the Republic of Lithuania. The Seimas can implement some of the Court’s judgments and conclusions by its resolutions. On the other hand, the Constitutional Court itself may assess whether the disputable Seimas resolution is in conformity with the Constitution. It is possible in some cases that the Court can examine the constitutionality of resolution on implementation of its own conclusions.
Internet: https://eltalpykla.vdu.lt/1/30769
http://dx.doi.org/10.7220/2029-4239.13.1
https://hdl.handle.net/20.500.12259/30769
Appears in Collections:Teisės apžvalga / Law Review 2016, nr. 1(13)

Files in This Item:
Show full item record
Export via OAI-PMH Interface in XML Formats
Export to Other Non-XML Formats

Page view(s)

306
checked on Sep 6, 2020

Download(s)

326
checked on Sep 6, 2020

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.