Problems of applying of the court’s penal order’s institute in the criminal procedure law of Lithuania
| Author | Affiliation | |
|---|---|---|
LT |
| Date | Issue | Start Page | End Page |
|---|---|---|---|
2016 | 1(13) | 124 | 145 |
Straipsnio įvade trumpai pristatoma teismo baudžiamojo įsakymo (toliau – baudžiamasis įsakymas) instituto kilmė, istorija, Europos šalių baudžiamųjų procesinių įstatymų įtaka Lietuvos baudžiamuosiuose procesiniuose teisės aktuose įvirtintam baudžiamojo įsakymo institutui. Prisiminta, kad baudžiamojo įsakymo institutas yra supaprastintojo baudžiamojo proceso modelio rūšis, atsiradęs 1877 m. Vokietijos imperijos teisėje, vėliau išplitęs ir į kitas Europos šalis (taip pat ir jo atmainos, pavyzdžiui, Italijoje, Ispanijoje). Taip pat pastebėta, kad, lyginant skirtingų valstybių baudžiamojo įsakymo institutų reglamentavimą, baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas jose tam tikrais aspektais yra skirtingas. Pavyzdžiui, Estijoje reglamentuojama, kas turi būti įrašyta baudžiamojo įsakymo įvadinėje, pagrindinėje dalyse ir išvadose, tuo tarpu, kitų šalių BPK ne; skiriasi subjektai, galintys pateikti prašymą bylos nagrinėjimui teisme, pavyzdžiui, skirtingai, nei Lietuvoje, Estijoje numatoma galimybė ir gynėjui pateikti minėtą prašymą. Kartu prisiminta, kad atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę, baudžiamojo įsakymo institutas buvo įvestas 2002-03-14 Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau - BPK), ir šiuo metu jį reglamentuoja BPK 29, 41 straipsniai, XXXI skyriaus I skirsnis. Tam, kad nustatyti, ar ir kokios baudžiamojo įsakymo priėmimo proceso taikymo problemos kyla, straipsnyje ištirtas BPK XXXI skyriaus I skirsnyje esantis teisinis reguliavimas. Tyrimo ribų apimtis buvo BPK XXXI skyriaus I skirsnio2 galimai probleminės teisės normos / teisės normų grupės. Darbo struktūrą sudaro 2 skyriai, 2 2- ojo skyriaus poskyriai, išvados. Pirmajame skyriuje, pateikiant baudžiamojo įsakymo instituto sampratą, apžvelgiama baudžiamojo įsakymo priėmimo proceso eiga, išskiriant esminius jos bruožus. [...]
The origin as well as the history of the institute of the court‘s penal order (hereinafter – penal order) (a form of a simplified criminal process model), the influence of the European criminal procedure laws to the criminal code of procedure of the Republic of Lithuania (hereinafter – the CCP) is briefly presented within this introduction. In order to test whether there exist any problems to the application of the penal order, a concept of issuing the penal order is presented and two problematic legal regulations identified in the research. Furthermore, proper legal regulations are proposed altering or supplementing some provisions of the CCP of Lithuania. The structure of the article includes two chapters, two paragraphs and conclusions. In the first chapter (the analysis of the concept of the penal order‘s issuing process), the penal order’s issuing process, which is similar in whole jurisdictions is briefly presented highlighting it‘s essential features. The second chapter consists of two paragraphs that provide the identification of the problematic legal regulations and their examinations. It is concluded that some legal regulations cause problems of applying the institute of the penal order. Accordingly, two conclusions were drawn: Firstly, the implied legal regulation supplementing and extending legal regulation (the Art. 418(3)(4), 420(1(1)) of the CCP) causes the first problem to the application of the penal order. It is assumed that in order to ensure that a judge would not accept the in the CCP’s Art. 420(1(1)) foreseen decision (to issue a penal order) until victim’s complaint’s examination’s outcomes’ disclosing, and to solve the problem this way, a point of view should be supported that there shall be explicitly expressed in the Art.[...]