| Abstract: | Civil Code of the Republic of Lithuania. Article 4.79. Priority right to buy shares held in coownership1. Co-owners shall enjoy the right to buy the share in sale of the commonly owned property at a price at which it is sold, and under the same conditions, with the exception of cases when the sale takes the form of a public auction.2. The seller of a share commonly owned shall inform the other co-owners in written form about the intention to sell his part to others than the co-owners, indicating the price and other conditions of sale. When a share of an immovable thing commonly owned is sold, such information shall be given through a notary. When the other co-owners renounce their priorityright to buy the share or fail to use such right to the immovable thing within one month, and to other thing, within ten days from the day of receipt of such notification, provided the co-owners have not agreed otherwise, the seller shall have the right to sell his share to any person. 3. If the share is sold in violation of priority right to buy it, the other co-owner shall have the right, within three months, to demand through court, the transfer of buyer’s rights and obligations to him.4. The seller and buyer of a share of common property are jointly responsible for the obligations pertaining to the share of the thing on sale, arising from the sale of the thing with regard to the other co-owners.The article 4.79 of Civil Code of the Republic of Lithuania, contains provisions according to which the property rights realization by the chosen - by buying-selling contract type - are conditioned by the legal regime of property resulting co-owners priority rights [...].
Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 4.79 str. 2 d. įpareigoja dalies, esančios bendrąja nuosavybe, pardavėją raštu pranešti kitiems bendraturčiams apie ketinimą parduoti savo dalį ne bendraturčiui. Šiam raštiškam ir notariškai siunčiamam pranešimui taikomi formos ir turinio reikalavimai atitinka sutarties sudarymo elementui – ofertai taikomus reikalavimus bei pačią ofertos, kaip vienos šalies ketinimo sukurti teisinius santykius išraiškos kitai šaliai, esmę. Teismai formuoja nuomonę, kad minėtos normos socialinė paskirtis yra sudaryti sąlygas bendrajai nuosavybei pasibaigti, nes visada yra geriau, kai daikto savininkas yra vienas asmuo, tačiau panašaus pobūdžio nuosavybės teisės ribojimo priemonės kitokiems dalies perleidimo būdams nėra taikomos, nors pastarieji anaiptol bendrosios nuosavybės nepabaigia. Negalima nepastebėti ir nekreipti dėmesio nei į šį, švelniai tariant, įdomų sutapimą, o tiksliau – beveik visa apimtimi minėtos normos nusirašymą nuo Rusijos Federacijos Civilinio kodekso, nei į jos kontroversišką aiškinimą: Lietuvos teismų praktika pranešimą CK 4.79 straipsnio 2 dalies prasme vertina tik kaip informaciją bendraturčiui, kurios negalima sutapatinti su oferta, kaipkonkrečiu pasiūlymu sudaryti sutartį konkrečiomis sąlygomis. Rusų teisinė literatūra, tuo tarpu, atspirties tašku, vertinant pirmenybės teisės ypatybes, įvardija valios išreiškimo momentą, išreikštą asmens ketinimą parduoti (dalį, daiktą) arba sudaryti sandorį – tai yra ofertos išsiuntimo momentą, o pačios pirmenybės teisės įgyvendinimo įmanomumą kildina iš pareigos išsiųsti ofertą (tai yra tą patį pranešimą) – įvykdymo. Dėl to tampa sunku nuneigti, kad pardavėjas Lietuvos Respublikos teisės aktų prasme yra visų pirma ne savininkas, o bendraturtis. Ir iš viso – santykiai tarp bendraturčių tampa sąlyga teisiniams santykiams su trečiaisiais asmenimis sukurti, kuri, iš tikrųjų, gali būti net lemiančioji pastariesiems nesusiformuoti. |
