Surrogacy versus artificial womb technology: the future of reproduction in the European Union
| Author |
|---|
Osmenda, Katarzyna |
| Date | Issue | Start Page | End Page |
|---|---|---|---|
2024 | 1(29) | 41 | 63 |
Straipsnyje aptariami surogatinės motinystės įstatymai ir praktika Europos Sąjungoje bei svarstoma, ar dirbtinė gimdos technologija (DGT) galėtų būti alternatyva pagalbinio apvaisinimo technologijoms (PAP) ir kitoms nevaisingumo gydymo priemonėms. Siekiant atsakyti į šį klausimą buvo taikomas formalus-dogmatinis požiūris,pasitelkta teisės aktų bei teismų praktikos analizė. Pirma dalis pateikia trumpą dirbtinės gimdos technologijos paaiškinimą. Ji prasideda bendra ektogenezės samprata, po kurios seka dabartinių DGT tyrimų aprašymas tiek medicinos mokslų srityje, tiek įvairių autorių atliktų teisinių ir etinių svarstymų kontekste. Antra dalis skirta motinystės ir pakaitinės motinystės fenomenams. Autorė pateikia keletą „motinos“ apibrėžimų, įskaitant gestacinę, biologinę, genetinę, socialinę ir teisinę motiną. Taip pat atkreipiamas dėmesys į teisinę motinos apibrėžtį pasirinktų ES šalių pavyzdžiu. Siekiant geriau suprasti galimus motyvus, dėl kurių į galiojančius įstatymus buvo įtraukta mater semper certa est principas, autorė remiasi 2008 m. lapkričio 6 d. Lenkijos šeimos ir globos kodekso pakeitimu bei šio pakeitimo aiškinamuoju raštu. Galiausiai paaiškinama surogatinės motinystės sąvoka. Trečioje dalyje nagrinėjami surogatinės motinystės įstatymai įvairiose Europos Sąjungos šalyse. Skirtingi požiūriai į surogatinę motinystę klasifikuojami taip: surogatinės motinystės legalizavimas (visiškas ir dalinis), surogatinės motinystės draudimas (visiškas ir dalinis) ir surogatinės motinystės nereglamentavimas. Pateikta klasifikacija iliustruojama Kipro, Ispanijos ir Belgijos teisinių sistemų pavyzdžiais. Taip pat pabrėžiama, kad, nepaisant ES šalių teisės aktų nenuoseklumo, surogatinė motinystė vis dar praktikuojama ir sukelia įvairias pasekmes, pavyzdžiui, dėl teisinio tėvystės pripažinimo. Šiame skyriuje autorė remiasi Europos Žmogaus Teisių Teismo bylomis. Paskutinėje dalyje prisimenamos dažniausios surogatinės motinystės kritikos: didelė komodifikacijos ir komercializacijos rizika, galimas moterų išnaudojimas ir teisinis neapibrėžtumas dėl vaiko, gimusio pagal surogatinės motinystės sutartį. Autorė bando įvertinti, ar DGT yra be šių trūkumų ir ar ji galėtų būti mažiau pavojinga galimybė, naudojama reprodukcijos tikslais, atsižvelgiant į galimas pasekmes.
Author of this article discussed the issue of surrogate motherhood laws and practices in the European Union, and tried to consider whether the artificial womb technology (AWT) could constitute an alternative in terms of assisted reproductive technologies (ART) and other means of treating infertility. For the purpose of answering this question, a formal-dogmatic approach was applied. In order to provide necessary context, the legislative research was supplemented by the case law and secondary source research as well. Part one provides a brief explanation of the artificial womb technology. It begins with a general understanding of ectogenesis, followed by a description of current AWT research, both in terms of medical sciences and the legal and ethical considerations carried out by different authors. Section two is dedicated to the phenomena of motherhood and surrogate motherhood. Author presents several definitions of “mother”, including a gestational, biological, genetic, social, and legal one. The attention is also drawn to the legal definition of a mother on the example of selected EU countries. In order to provide a better understanding of possible motives behind the introduction of mater semper certa est principle into the applicable law, Author refers to the amendment of the Polish Family and Guardianship Code from November 6, 2008, along with the explanatory memorandum to this amendment. Lastly, the concept of surrogate motherhood is explained. Part three discovers surrogate motherhood laws in different countries of the European Union. The diversity of approaches toward surrogacy is classified in the following manner: legalization of surrogacy (complete and partial), prohibition of surrogacy (complete and partial), and no regulation on surrogacy. Established classification is followed by examples of Cypriot, Spanish, and Belgian law. It has been furthermore emphasized that, despite the inconsistency of the EU countries’ law, surrogacy is still practiced and leads to various consequences in terms of, for example, legal recognition of parenthood. In this section, Author referred to the European Court of Human Rights’ cases. In the last part, most frequent critiques of surrogate motherhood are recalled: the high risk of commodification and commercialization of the human body, possible exploitation of women, and legal uncertainty of a child born through a surrogacy agreement. Author tries to assess whether AWT is devoid of them and therefore could constitute a less hazardous option when utilized for reproduction purposes, bearing in mind its possible consequences.