Lietuvos konstitucinė teisė : vadovėlis

Duomenys apie autorių indėlį pateikiami knygos 5-ajame puslapyje. Autorių indėlis: Eglė Bilevičiūtė XIV skyrius (kartu su D. Beinoravičiumi, M. Vainiute); Toma Birmontienė I skyriaus 3 poskyrio 3.2 skirsnis, VIII skyrius; Darijus Beinoravičius XIV skyrius (kartu su M. Vainiute, E. Bilevičiūte), XX ir XXII skyriai (kartu su M. Vainiute); Arūnas Bubnys II skyriaus 5 poskyris; Ona Buišienė XVI skyrius; Darius Butvilavičius I skyriaus 1 poskyris; Egidijus Jarašiūnas IV ir VI skyriai; Indrė Kavoliūnienė XVIII skyrius (kartu su D. Kenstavičiumi ir M. Vainiute); Kristina Kenstavičienė XXIX skyrius; Dainius Kenstavičius XVIII skyrius (kartu su I. Kavoliūniene ir M. Vainiute); Violeta Kosmačaitė XXVI skyrius; Mindaugas Maksimaitis I skyriaus 3 poskyrio 3.1 skirsnis, II skyriaus 1–4 poskyriai; Jolita Miliuvienė XIX skyrius (kartu su A. Pumpučiu), XXI ir XXIV skyriai (kartu su J. Žiliu); Augustinas Normantas VII, XI ir XXV skyriai; Indrė Pukanasytė X skyrius; Alvydas Pumputis XIX skyrius (kartu su J. Miliuviene); Vytautas Sinkevičius Įvadas, II skyriaus 6 poskyris, III skyriaus I poskyris, XVII skyrius; Vilenas Vadapalas V skyrius; Milda Vainiutė Xiv skyrius (kartu su D. Beinoravičiumi, E. Bilevičiūte), XVIII skyrius (kartu su I. Kavoliūniene ir D. Kenstavičiumi), XX Ir XXII skyriai (kartu su D. Beinoravičiumi), Xxiii skyrius (kartu su V. Valančiumi); Elena Vaitiekienė IX, XII, XIII Ir XVskyriai; Virgilijus Valančius Xxiii skyrius (kartu su M. Vainiute); Dalia Vasarienė Xxvii Ir XXVIII skyriai; Dainius Žalimas XXX Ir XXXI skyriai; Juozas Žilys II skyriaus 7 poskyris, III skyriaus 2 Ir 3 poskyriai, XXI ir XXIV skyriai (kartu su J. Miliuviene); Edita Žiobienė I skyriaus 2 poskyris

Jūsų rankose – atnaujintas ir papildytas 2012 m. išleisto Lietuvos konstitucinės teisės vadovėlio leidimas. Malonu prisiminti, kad jis buvo dedikuotas prof. dr. Juozui Žiliui, vienam iš garsiausių Lietuvos teisininkų konstitucionalistų, buvusiam Lietuvos Konstitucinio Teismo pirmininkui. Vadovėlis buvo labai palankiai įvertintas aukštųjų mokyklų teisės studentų, teisės mokslininkų ir praktinį teisinį darbą dirbančių teisininkų. Konstitucinė teisė yra jurisprudencinė teisė. Per laikotarpį nuo vadovėlio pirmojo leidimo Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, aiškindamas įvairių Konstitucijos nuostatų turinį, plėtodamas ankstesnę ofi cialiąją konstitucinę doktriną, atskleisdamas vis naujų Konstitucijos nuostatų aspektų, priėmė nemažai nutarimų, sprendimų ir išvadų. Antai Konstitucinis Teismas suformavo Konstitucijos keitimo procesinių ir materialiųjų reikalavimų doktriną, pagal kurią nei Seimas, nei Tauta referendumu negali daryti tam tikro turinio Konstitucijos pataisų. Buvo išplėtota ir iš esmės pakoreguota referendumo konstitucinė doktrina, leidžianti Seimui neskelbti referendumo, nors ir būtų surinkta 300 tūkstančių piliečių, reikalaujančių skelbti referendumą, parašų. Buvo atskleista naujų teisėjų ir teismų nepriklausomumo konstitucinio principo aspektų. Labai reikšminga Konstitucinio Teismo suformuota doktrina, pagal kurią Seimo laikinosios tyrimo komisijos, tirdamos joms pavestus klausimus, negali daryti Konstitucijai prieštaraujančių išvadų, o Seimas negali joms pritarti. Seimo sudaromų valstybės institucijų vadovų nepriklausomumui užtikrinti labai svarbus Konstitucinio Teismo nutarimas, kuriame konstatuota, kad Seimo nepritarimas valstybės institucijos vadovo pateiktai šios institucijos veiklos metų ataskaitai nėra pagrindas atleisti tos valstybės institucijos vadovą iš pareigų.[...]