Edukologijos daktaro disertacijų (1995-2005 m.) metodologijos ypatybės: teorinė ir empirinė analizė

Abstract

Straipsnyje grindžiama edukologijos daktaro disertacijų metodologijos esmė, funkcijos, paskirtis ir apibūdinama mokslinė jos svarba nustatyti kokybę, nes metodologija disertacijai suteikia mokslinį vientisumą, jungia į visumą teorinę ir empirinę dalis. Laikantis disertacijų analitikos mokslinių tradicijų Lietuvoje (Merkys 1999, 2000, 2000a, Kardelis 1996, 2002, Voverienė 1999), analizuojamos 10-ies metų laikotarpiu (1995–2005) universitetuose ir akademijoje parengtos disertacijos (iš viso 170). Atskleista disertacijų rengimo dinamika, nustatytos metodologinių formuluočių ypatybės, leidžiančios suvokti disertacijos mokslinį kryptingumą. Išnagrinėta, kokių teorijų ir koncepcijų pagrindu yra atskleižiama metodologija, kokie vartojami terminai, atskleidžiantys metodologijos esmę bei funkcijas.

The article substantiates the meaning, functions and goals of methodology of doctoral dissertations in educology on the one hand, and shows the importance of methodology in evaluating the quality of the dissertation, on the other. Methodology provides dissertation with scientific integrity, and integrates the theoretical and empirical parts into an inseparable entirety. In accordance with the analytical scientific traditions in Lithuania (Merkys, 1999, 2000, 2000a; Kardelis, 1996, 2002; Voverienė, 1999), this article analyzes the dissertations (170 in total) prepared in the period of 10 years (1995–2005) at some universities and one academy. The article reveals the dynamics of dissertation preparation, and determines the peculiarities of methodological formulations that allow the conceptualization of scientific purposefulness of the dissertation. Furthermore, theories, conceptions and terms used for substantiation of methodology and its functions are analyzed.