Use this url to cite publication: https://hdl.handle.net/20.500.12259/129063
Options
Discourse on the identity of childhood policy: self-contextualisation of indoctrinated meanings in documents on education
Type of publication
Straipsnis kitoje duomenų bazėje / Article in other database (S4)
Title
Discourse on the identity of childhood policy: self-contextualisation of indoctrinated meanings in documents on education
Other Title
Vaikystės politikos tapatumo diskursas: indoktrinuotų prasmių kontekstualizavimasis švietimo dokumentuose
Is part of
Socialiniai mokslai = Social sciences. Kaunas : Kauno technologijos universitetas, 2012, nr. 1(75)
Date Issued
Date Issued |
---|
2012 |
Publisher
Kaunas : Kauno technologijos universitetas
Is Referenced by
Extent
p. 17-29
Field of Science
Abstract
Vakarų pasaulyje vaikyst÷s politikos tapatumo klausimas naują impulsą įgavo XX a., t.y. visapusiškų švietimo politikos, struktūrinių ir institucinių permainų laikotarpiu. Dėl švietimo globalizacijos, esminių pokyčių sukeliančios naujų ugdymo technologijų raidos bei paplitimo socialinės gerovės valstybė susiduria su naujomis problemomis. Skatinimas kurti į vaiką orientuotas ugdymo paslaugas, ypač propaguojamas liberaliosios politikos šalininkų, aktualizuoja diskusijas apie socialinės gerovės valstybės ateitį. Kvietimas reformuoti tampa dažnu reiškiniu įvairaus pobūdžio socialinės gerovės valstybėse. Švietimo sistemos pokyčiai padidino nesutarimus dėl vaikystės politikos tapatumo. Manoma, kad poindustrinėse visuomenėse dėl globalizacijos procesų silpnėja atsidavimas šeimai, mažiau prisiimama įsipareigojimų vaikystei. Be to, suintensyv÷jo švietimo institucijų, dalyvaujančių socialinės gerovės politikoje, diskusijos dėl šeimos įsipareigojimų ir vaikystės konstitucinių vertybių. Visuomenė yra skatinama prisiimti didesniąją dalį atsakomybės už socialiai jautrios, atviros erdvės vaikams kūrimą. Vis dažniau pasigirsta skatinimų atgaivinti šeimos ir vaiko vertybes, siūloma „refamilizuoti“ (angl. refamilise), t.y. grąžinti į šeimą su priežiūra siejamas funkcijas. Kartu ginama ir šeimos įsipareigojimų „defamilizacija“ (angl. defamilisation), t.y. su priežiūra siejamų funkcijų perkėlimas į viešąją socialinių paslaugų sferą, o socialinės gerovės valstybė kritikuojama dėl negebėjimo užtikrinti ugdymo kokybės, socialinės priežiūros ir socialinės gerovės (Arnlaug, 2006, 17-19 p.). Vis labiau struktūrinis nesuderinamumas švietimo politikoje skatina susimąstyti apie socialinės gerovės valstybės poziciją vaikystės politikos tapatumo atžvilgiu. [...]
Type of document
type::text::journal::journal article::research article
Language
Anglų / English (en)
Coverage Spatial
Lietuva / Lithuania (LT)