Education policy discourse: theoretical-praxeological contextualisation

Abstract

Straipsnyje pristatoma mokslinė diskusija apie tai, kaip apibrėžiama, ką reiškia ir kaip konceptualizuojama dinamiška, besikeičianti, kontraversiška, suvokiama kaip iššūkis, sąvoka "švietimo politika". Analizuojami jos kontekstai, įtakos socialinio gyvenimo sferoms, išskiriamos strateginės kryptys ir brėžiami paradigmų kaitos kontūrai. Remiantis teorine analize teigiama, kad šiuolaikinė švietimo politikaįgyvendinama tinklinėje struktūroje, kurioje vyksta esminis strateginių valstybės funkcijų poslinkis. Tokia savivoka remiasi nauja politikos paradigma, kurioje ji kontekstualizuojasi kaip socialinės politikos grandis, kaip socialinis garantas, užtikrinantis "edukacinę erdvę" ir naujų ugdymo raiškos, inovacinės praktikos formų laisvę; švietimo politika, remianti dinaminę kultūrų sąveiką ir ilgalaikę gyvenimo kultūrą, gerbiančią žmogaus skirtybes ir puoselėjančią bendrybes. Be jos neįmanoma naujoji į modernizaciją orientuotos gyventojų kokybės ekonomikos, socialinės pažangos siekiančios visuomenės ir daugiafunkciškumu grindžiamos švietimo politikos sintezė.