Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/128909
Type of publication: journal article
Author(s): Lingytė, Edita;Skurvydas, Albertas;Kudirkaitė, Jūratė;Stanislovaitis, Aleksas
Title: Amžiaus įtaka šuolių atlikimo tikslumui ir stabilumui mokymosi metu
Other Title: The influence of age on jumping accuracy and performance stability
Is part of: Sporto mokslas, 2008, nr. 2, p. 68-73
Date: 2008
Keywords: Judesių mokymasis;Vertikalūs šuoliai;Motor learning;Vertical jumps
Abstract: Tyrimo tikslas – palyginti vaikų ir suaugusiųjų šuolio aukščio atlikimo tikslumo ir stabilumo kaitą per 9 pratybas. Tyrime dalyvavo nesportuojantys, fiziškai aktyvūs vyrai (n = 8; amžius – 20,3 ± 0,7 m., ūgis – 182,0 ± 3,5 cm, kūno masė – 77,5 ± 9,1 kg), ir berniukai (n = 8; amžius – 10,8 ± 0,5 m., ūgis – 153,6 ± 5,9 cm, kūno masė – 42,7 ± 2,0 kg). Tiriamieji 3 savaites (3 kartus per savaitę) mokėsi tiksliai atlikti nustatyto aukščio – 30 proc. savo maksimalaus šuolio – šuolius ant Kistler tenzoplokštės. Šuoliai buvo atliekami be rankų mosto (rankos laikomos ant klubų), amortizuojamai pritūpus per kelių sąnarius iki 90º kampo, liemuo – vertikalioje padėtyje. Nusileidžiant po lėkimo fazės kelio sąnarys buvo maždaug 180º kampu. Likus 4 dienoms iki tyrimo tiriamieji buvo supažindinti su tyrimo eiga ir apmokyti taisyklingai atlikti vertikalius maksimalaus pajėgumo šuolius. Kiekvienos mokymosi dienos pratybų pradžioje buvo atliekami 3 šuoliai maksimaliomis pastangomis ir pagal geriausią rezultatą nustatomas 30 proc. šuolio aukštis. Per vienas šuolių mokymosi pratybas buvo atliekama 100 šuolių 30 proc. maksimalaus šuolio aukščio. Po paskutinio pašokimo praėjus 3 min, vėl atliekami 3 šuoliai maksimaliomis pastangomis. Tyrimo rezultatai parodė, kad pradiniai suaugusiųjų absoliučių ir kaitumo klaidų rodikliai yra geresni nei vaikų (p < 0,05). Per 9 pratybas tiek suaugusiųjų, tiek vaikų absoliučios ir kaitumo klaidos sumažėjo statistiškai reikšmingai (p < 0,001). Suaugusiųjų kaitumo ir absoliučios klaidos reikšmingai sumažėjo jau po pirmų pratybų 10 pirmų šuolių (p < 0,001), o vaikų – po pirmų pratybų išliko nepakitusios, o sumažėjo tik po antrų pratybų (p < 0,001). Vaikų tikslių šuolių didžiausias prieaugis nustatytas po kiekvienų pratybų 10 pirmų šuolių. Tiek vaikų, tiek suaugusiųjų per pirmas pratybas atlikti šuoliai buvo žemesni negu reikėjo, o per paskutines pratybas – aukštesni. Suaugusiųjų ir vaikų šuolių į aukštį absoliučių, kaitumo ir konstantinių klaidų dydžio mokymosi pradžioje ir pabaigoje koreliacinis ryšys yra silpnas. Išvados: 1. Suaugusiųjų stabilumas ir tikslumas šuolių mokymosi pradžioje geresnis nei vaikų. 2. Per 9 tikslių šuolių mokymosi pratybas vaikai ir suaugusieji patobulėjo vienodai. 3. Suaugusieji greičiau išmoko atlikti tikslius šuolius (po 10 pirmų šuolių). 4. Per 9 pratybas vaikai labiausiai tobulėjo po kiekvienų pratybų 10 šuolių. 5. Nėra patikimo koreliacinio ryšio tarp šuolių mokymosi pradžios ir pabaigos.
The aim of this study was to examine the influence of age on jumping accuracy and performance stability during motor learning process. The subjects in this study were non-athletic adult males (n = 8) (19–21 years of age, 182.0 ± 3.5 (mean ± standard deviation) cm height, 77.5 ± 9.1 kg body mass) and boys (n = 8) (10,8 ± 0,5 years of age, 153,6 ± 5,9 cm height, 42,7 ± 2,0 kg body mass). Subjects learned for three weeks (three times a week) to perform accurate (30% height of maximum jump) countermovement vertical jumps on a Kistler tensoplate. Four days before the learning programme, subjects were given instructions on how to perform jumping, as well as were allowed to familiarize with the procedure and to try maximal jumps. While jumping, subjects kept their arms akimbo, trunk as straight as possible, knees bent to 90 degrees before the beginning of the propulsion phase, and were landing on straight legs. Before each training session, after a proper warm-up, subjects performed three maximum effort jumps (with the 20 seconds of rest in-between them) to estimate 30% maximal jump height value. Then 100 accurate (30% of maximal jump height) jumps were made with 5 seconds of rest in between. After each jump, subjects were given verbal feedback about the height of the jump. In 3 min of the last (i.e. the 100th) accuracy jump, subjects again performed three maximum effort jumps to possibly estimate the degree of the fatigue encountered during the training session. The results of the research demonstrated that primary consequences of absolute and variable errors were better for adults (p<0.05). Both absolute and variable errors for children and adults were significantly decreased after learning programme (p<0.001). Changes in jump accuracy for adult were observes after first 10 jumps of the first workout. Significant increase of jump variability and accuracy for children were improved after first 10 jumps of each training day. Conclusions: Prime values of the stability and variability of jump learning is better in adults than in children. Motor learning during 9 training increases accuracy and decreases variability of jumps performed at the 30% of the maximal jump height. Adults most intensely improve in inge accurate jumps during the first 10 jumps and children after first 10 jumps of each learning day.
Internet: https://hdl.handle.net/20.500.12259/128909
Appears in Collections:Sporto mokslas, 2008, Nr. 2

Files in This Item:
Show full item record
Export via OAI-PMH Interface in XML Formats
Export to Other Non-XML Formats


CORE Recommender

Page view(s)

10
checked on Dec 24, 2021

Download(s)

5
checked on Dec 24, 2021

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.