Ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų žaidybinės veiklos – priemonė įveikti kalbėjimo sutrikimus
| Date | Issue | Start Page | End Page |
|---|---|---|---|
2021 | 5 | 35 | 41 |
Mokymasis kalbėti yra vienas svarbiausių ankstyvosios vaikystės pasiekimų. Išmokęs kalbėti, vaikas įgyja galimybę suvokti ir atspindėti tikrovę, logiškai mąstyti, apibendrinti, planuoti ir reguliuoti sumanymus bei veiksmus (Ališauskas, 2002). Bandant įveikti kalbėjimo sutrikimus, dažnai reikalingos tinkamos priemonės, būdai, metodai. Vienas tokių metodų – žaidybinė veikla. Ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikams žaidimas yra priemonė pažinti išorinį pasaulį, išreikšti emocinį požiūrį į jį, tapatintis su socialiniais vaidmenimis, ugdytis kalbinius bei komunikavimo gebėjimus ir pan. Žaisdami vaikai vaizduoja juos supančią aplinką, parodo, kaip jie vertina pastebėtus gyvenimo reiškinius. Vaiko žaidimas yra labai kintantis: pažintinius interesus nuolat keičia bendravimo, judėjimo, meninės saviraiškos ir kiti poreikiai (Girdzijauskienė, 2005). Sumanūs pedagogai pasitelkia žaidimus vaikams ugdyti, modeliuoja juos, siekdami vienų ar kitų ugdymo(si) tikslų. Todėl šio straipsnio tikslas yra apžvelgti žaidybines veiklas, padedančias įveikti vaikų kalbėjimo sutrikimus ikimokykliniame ir priešmokykliniame ugdyme. Taikyti metodai: mokslo šaltinių apžvalga, pusiau struktūruotas interviu. Tyrime dalyvavo 6 informantai (ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo logopedai). Tyrimo rezultatai atskleidė, ar žaidybinės veiklos padeda pašalinti ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų kalbėjimo sutrikimus.
Learning to speak is one of the most important achievements of early childhood. By learning to speak, the child acquires the opportunity to perceive and reflect reality, think logically, summarize, plan and regulate ideas and actions (Ališauskas, 2002). When trying to overcome speech disorders, often appropriate tools and methods are needed. One such method is applying play activity. For preschool and preschool children, play is a means of getting to know the outside world, expressing their emotional attitude towards it, identifying with social roles, developing language and communication skills, and so on. While playing, children depict the environment around them, showing how they value the observed life phenomena. A child‘s play is very variable: cognitive interests are constantly changed by communication, movement, artistic self-expression and other needs (Girdzijauskienė, 2005). Clever educators use games to educate children, model them to achieve one or another educational goal. Therefore, the aim of this article is to review applying play activities that help to overcome children‘s speech disorders in pre-school and preschool education. Methods used: review of scientific sources, semi-structured interview. The study involved: 6 informants (pre-school and preprimary education speech therapists). The results of the study will reveal whether play activities help to eliminate speech disorders in preschool and preschool children.