| Abstract: | Po Milano Kunderos esė „Vidurio Europos tragedija“ atrodė, kad Vidurio Europos tapatybė įgijo gan aiškius kontūrus. Tačiau ta esė buvo rašyta 1984-aisiais. Ne be reikalo tuomet rašytojas pabrėžė, kad šis kultūriškai unikalus regionas visiškai skirtingai atrodo, žvelgiant iš Rusijos ir Vakarų Europos perspektyvų. Bet tai buvo prieš išauštant 1989-iesiems. Praėjo trisdešimt metų nuo to laiko, kai žlugo Sovietų Sąjunga ir subyrėjo komunizmo ideologija. Per tuos tris dešimtmečius kai kurios šalys ideologiškai persiorientavo, pavyzdžiui, Lenkija kartu su Vengrija šiandien skelbia esančios neliberalios demokratijos. Be to, XXI amžiuje Europa patyrė demografinių pokyčių ir išgyveno pabėgėlių krizę. Europos intelektualai bei tautiniai judėjimai iškėlė Europos islamizacijos problemą. Tad šiandien vėl reikia naujai permąstyti Vidurio Europos tapatybę platesniame geopolitinių, kultūrinių, religinių permainų kontekste. Beieškant Vidurio Europos tapatybės, išryškėja poliarizuotos visuomenės įtampos: nesutariama trauminės atminties ir migracijos politikos klausimais. Konfliktų kyla tiek šiame regione, tiek Vakarų Europoje. Nuo 2015-ųjų Vakarų Europos šalys, ypač Prancūzija ir Vokietija, patyrė stambių ir smulkių teroro aktų. Fanatiškos tikratikystės elgesio formos tapo permainingos Europos, ypač Prancūzijos, dalimi. Pakito tolerancijos samprata, naujai apibrėžtos jos taikymo ribos. Gimė civilizacinio pasidavimo diskursas. Knygoje analizuojami ne tik Vidurio ir Vakarų Europos regionai – daug dėmesio skiriama ir Rusijai bei Ukrainai. Autorius atkreipia dėmesį į tai, kad Rusija, strateguodama savo civilizacinę tapatybę, pasitelkė Eurazijos geopolitinę filosofiją. Tačiau 2014-aisiais, įvykus Maidano revoliucijai ir karui Rytų Ukrainoje, Ukrainai geopolitiškai pasukus Vakarų link, tokia euraziškosios Rusijos konstrukcija tapo problemiška, [...]
The book analyzes how Europe has been changing since the collapse of the Soviet Union. The author devotes his attention to the changes of political morality, geopolitics and identity in Western European countries, in Central European ones according to modified Kundera’s concept, and in Eastern European countries, mostly Russia and Ukraine. The book starts with the Central European region. The success story of the postcommunist transition from communism to capitalism and democracy is deconstructed to some extent as the author provides cases of social protests, socioeconomic injustice, shifts in geopolitical orientation, issues with the rule of law. However, certain achievements are undeniable in the new EU states, especially when they are compared to the never-ending postcommunist transformations in Ukraine or authoritarian Russia and Belarus. Nevertheless, the author makes a distinction among different countries of Central Europe, because some of them (like Poland and Hungary) have shifted towards open illiberal democracy sharing Euroscepticism. The author submerges into a philosophical reflection of how changing values transform the identity of the European regions and of how, because of tension between values, the project of the European Union is threatened. Political liberal morality in Central Europe experiences a challenge because of nationalism, not because of the feeling of emptiness. The refugee crisis, jurisprudential confusion dealing with the refugees, extreme policy of hospitality to the civilizational Other, and the loss of cultural comfort in Western Europe are the factors that influence Central European nationalistic political attitudes.[...] |
