| Abstract: | Šis meno istorijos ir kritikos studijų programos baigiamasis magistrinis darbas – yra kuratorinis meno projektas, kuris analizuoja dabartinę ekspresionistinės lietuviškos tapybos situaciją. Darbo objektu yra pasirinkta viduriniosios kartos tapytojo ekspresionisto Gintaro Palemono Janonio kūryba ir jos transformacijos. Menininko tapyba tyrime yra naudojama kaip XX a. 10 deš. besiformavusio lietuviškojo neoekspresionizmo išraiškos atitikmuo. Tyrimo objektu ji pasirinkta dėl savo plastinės kalbos ir ikonografinio žodyno stabilumo, nesikeitusio porą pastarųjų dešimtmečių, ir įvairovės, kuri projekto rėmuose suteikia didesnes galimybes įgyvendinti planuojamus kūrybinius pokyčius. Darbo tikslas yra išanalizuoti lietuviškos ekspresionistinės XX a. 10 deš. tapybos modifikacijas ir remiantis G. P. Janonio tapyba, kaip pars pro toto, pateikti teorinę personalinės menininko kūrybos transformacijų koncepciją bei ją praktiškai realizuoti kuratorinio projekto parodos metu. Pagrindinis darbo uždavinys yra sukurti praktinę baigiamąją magistrinio darbo dalį – kuratorinį meno projektą, paremtą glaudžiu menininko ir kuratoriaus bendradarbiavimu, kai nauji projekto parodos kūriniai yra sukuriami pagal kuratoriaus parengtą metodiką. Darbo problematika koncentruojasi ties XX a. 10 deš. kūrybos brandą pasiekusių tapytojų kūrybos revizija, kurios metu buvo tiriama, ar įmanoma suderinti plastinę ekspresionistinės tapybos raišką ir kūrinio koncepciją. Kuratoriaus pasiūlyta kuratorinė remikso strategija remiasi lietuviškos ekspresionistinės tapybos kritine percepcija, kuri darbe išreiškiama G. P. Janonio tapybos analize, galimų plastinių – ikonografinių transformacijų plano pasiūlymu. Tyrimo metu paaiškėjo, jog viduriniosios kartos tapytojai ekspresionistai meno kūrinyje nesiekia arba nesugeba suderinti koncepcijos ir ekspresyvios raiškos, todėl jų tapyba netampa socialiai aktyvi ir patenka į šiuolaikinio meno diskurso užribį. Menininkai jaučiasi kūrybiškai galintys aktyviai reflektuoti sociumą, tačiau jaučia ir tai, jog jų naudojama tapybos plastinė kalba tam nėra tinkama. Ją pakeisti reikia motyvacijos, kurią gali suteikti kuratorius, pasiūlydamas naujas kūrybines strategijas ir jas pritaikydamas atsižvelgiant į konkretaus autoriaus kūrybą. Toks bendradarbiavimas tampa susitarimu kiekvienu konkrečiu atveju, kai nulemiamos kuratoriaus funkcijos, įtakos kūriniui, menininko kūrybos procesui ribos. Todėl remikso strategiją reikėtų sieti su atvejo studijos metodu, nes bendradarbiavimas labai priklauso nuo konkretaus menininko, kuriam siūloma tokia strategija, kūrinių tipo, autoriaus noro keisti savo kūrybą, charakterio ir komunikacijos įgūdžių bei asmeninių kuratoriaus ir menininko santykių.
This MA degree work in Art History and Criticism is a curatorial art project, which analyses the present situation of Lithuanian Expressionist painting. The object of the work is the oeuvre of the middle-generation Expressionist painter Gintaras Palemonas Janonis and its transformations. The research uses this artist’s painting work as an example of the Lithuanian Neo-Expressionist stream, which emerged in the 1990s. The body of Janonis’ work serves as the object of research due to the stability of its plastic language and iconographic vocabulary, which haven’t changed over the last several decades, as well as its diversity, which provides greater possibilities for implementing the planned creative changes in the framework of the project. The overall aim of the work is to analyse the modifications of the 1990s Lithuanian Expressionist painting and to put forth a theoretical concept of the transformations of an artist’s personal work and realize it practically as a curatorial project in the form of an exhibition on the basis of G. P. Janonis’ painting work as pars pro toto. The major task is to produce the practical final part of the MA degree work – a curatorial art project based on close cooperation between the artist and the curator, which will involve the production of new work for the exhibition on the basis of the methodology developed by the curator. The problem field of the work centres on a revision of the work of painters who had reached artistic maturity in the 1990s, the objective of which is to find out if it is possible to combine the plastic expression of painting and a conception of it. The curatorial remix strategy suggested by the curator rests on a critical perception of Lithuanian Expressionist painting, which manifests itself in the work as the analysis of G. P. Janonis’ painting oeuvre and the proposal of a possible iconographic – plastic transformations plan. The research has revealed that middle-aged Expressionist painters are unable or don’t choose to combine the conceptual approach and the expressive plastic expression in an artwork, which prevents their painting work from becoming socially active and leads it to the margins of the contemporary art discourse. The curator may provide new ideas by suggesting new creative strategies and implementing them in accordance with the work of the particular artist. Such a collaboration becomes an agreement in each concrete case when both figures negotiate the curator’s functions and the limits to his influence on the work and the artist’s creative process, therefore the remix strategy should be associated to the case study method, as the collaboration is highly dependent on the nature of the works of the particular artist who is offered such a strategy, the author’s willingness to change his work, his personality and communication skills, as well as the personal relationship of the curator and the artist. |
