Mokyklos vadovo lyderystės vertinimo galimybės: kiekybinių tyrimo metodų taikymo atvejis
Šatienė, Vaida |
Šiame darbe pateikiamas teorinis lyderystės reiškinio apibūdinimas. Analizuojama mokyklos vadovo lyderystės raiška bei jos vertinimo galimybės, taikant kiekybinius tyrimo metodus. Svarbu suprasti kad, bendrojo lavinimo mokyklą iš kitų organizacijų išskiria jos atliekamos funkcijos: bendrojo lavinimo mokyklos veikla nukreipta ne į kokio nors materialaus produkto gamybą, o į žmogaus ugdymą, švietimo paslaugų teikimą visuomenei. Todėl efektyvioje mokyklos vadovo veikloje ypatingą vietą turi užimti lyderystė, atsiskleidžianti konstruktyvia mokyklos vadovo ir kolektyvo sąveika, pasitikėjimu vadovu, skatinimu kartu siekti užsibrėžtų organizacijos tikslų bei teigiamų žmogiškųjų santykių puoselėjimu, nes tik per bendradarbiavimą įgyvendinama pagrindinė mokyklos ugdomoji misija. Analizuojant mokyklos vadovo lyderystę, iškilo klausimai, atskleidžiantys šio darbo problematiškumą: - Kokiomis teorijomis remiantis galima vertinti mokyklos vadovo lyderystę? - Koks mokyklos bendruomenės narių požiūris į mokyklos vadovo lyderystę? - Kokias galimybes atveria mokyklos vadovo lyderystės vertinimas ? Tyrimo objektas - mokyklos vadovo lyderystės raiška. Šio tyrimo tikslas – ištirti mokyklos vadovo lyderystės vertinimo galimybes taikant kiekybinius tyrimo metodus. Tyrimo uždaviniai: apibūdinti lyderystės reiškinio sampratą, išskiriant šio reiškinio vertinimo galimybes; ištirti lyderystės reiškinio ypatumus bendrojo lavinimo mokyklos vadovo veiklos kontekste; apibūdinti bendrojo lavinimo mokyklos vadovo lyderystės vertinimo metodus; pagrįsti mokyklos vadovo lyderystės raiškos vertinimo instrumentarijų; atlikti mokyklos vadovo lyderystės raiškos tyrimą, duomenų analizę ir interpretaciją. Tyrimas buvo atliktas naudojantis šiais metodais: Mokslinės literatūros ir dokumentų analize taikoma pagrindžiant lyderystės tyrimo instrumentą ir apklausos raštu metodu taikomu, atliekant bendrojo lavinimo mokyklos vadovo lyderystės raiškos tyrimą. Bendrojo lavinimo mokyklos vadovo lyderystės raiška buvo tiriama analizuojant tris charakteristikas: 1) mokyklos vadovo lyderystės orientacijas į užduotis, į tobulinimą ir į santykius; 2) mokyklos veiklos efektyvumą mokyklos bendruomenės narių interesų aspektų, bei tų pačių respondentų realybėje pripažintu mokyklos veiklos faktų aspektu; 3) mokyklos vadovo lyderystės požymius pagal tvariosios lyderystės principus. Buvo gauti reprezentatyvus tyrimo duomenys, kurie parodo pakankamai plačią lyderystės požymių raišką sąveikoje su kitomis mokyklos veiklos efektyvumo charakteristikomis. Pastebėta, kad mokyklos vadovas, norėdamas pasiekti gerų rezultatų mokyklos veiklos efektyvumo proceso charakteristikoje, turėtų būti labiau orientuotas į tobulinimą. Išryškėjo koreliacinis ryšys tarp vadovo orientacijų į santykius, tobulinimą ir užduotį bei tarp tvariosios lyderystės požymių: gylio ir sklaidos. Ateities tyrimams pateikt galimybė, pritaikius papildomas klausimyno validavimo procedūras, panaudoti tvariosios lyderystės klausimyną mokyklų vadovų lyderystės raiškai nustatyti ir tobulinti. Rekomendacijose Lietuvos mokyklų vadovams siūloma atkreipti dėmesį į tvariosios lyderystės teisingumo principo įgyvendinimą, kuris akcentuoja glaudų bendradarbiavimą, o ne konkurenciją tarp atskirų švietimo įstaigų.
A theoretical description of the leadership phenomenon is presented in this case. The expression of leadership of school principal and possibilities of its assessment are shown applying quantitative menas of the reseach. It is essential to comprehand the mainstream and exclusiveness of secondary schools function: it is not focused on the production of some certain product but the development of a person and educational services to the society. Therefore, leadership takes a special place in the activity of school principal, which is revealed through interaction of principal and school team, trust, encouragement to achieve the aims of the organisation and promotion of positive human ralations as the schools nurture mission is completed only through cooperation. While analysing leadership of school principal some questions revealed the drawbacks of this work: - On what theoretical knowledge can leadership be assesst? - What is school communitys point of view of school principals leadership? - What opportunities does the assessment of school principal reveal? Object of the research – school principals expression of leadership.The aim of the reseach - to reveal the possibilities of the evaluation of school principal appluing quantitative means of the reseach. The objectives – to define the conception of leadership excluding the possibilities of evalution of it, also to reveal the pacularities of the leadership in the context of principals activities, to define the means of school principals assessment , to carry out the reseach of school principals expression of leadership, to present the data and interpretation of analysis. The reseach has been performed using the following methods: applying science literature and anglysis of documents on the background of leadership as well as written questionnaire carrying out the reseach of the leadership of school principal. The excpression of the leadership has been defined on the base of three characteristics: 1) orientation of principals leadership to tasks, improvement and relationship 2) the efficiency of school activities on the aspect of school community as well as the efficiency of school activities assessed by the respondents in reality 3)the attributes of the leadership according to sustainable atribute of leadership. Data representing broad expression of leadership in interaction with other aspects of school activities was drawn. It has been noted that principal in order to achieve excellency in different activities should be orientated to developments. Correlation between principals orientation to relationships , developments, task and sustained atribute of leadership : depth and diffusion, has been noticed . To determine and improve the expression of school principal leadership applying sustainable leadership questionnaire in the following future reseachers. Recommendations sugest drawing attention of school principals to the sustainable implementation which focuses on close cooperation rather than competition among educational institutions.