Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/125975
Type of publication: master thesis
Field of Science: Psichologija / Psychology (S006)
Author(s): Valytė, Laura
Title: Vaikų emocinių ir elgesio problemų kitimas, taikant žaidimų terapiją (pagal A.Adler teoriją)
Other Title: The variations of children’s emotional and behavioral problems after participating in Play Therapy (as per A. Adler theory)
Extent: 83 p.
Date: 4-May-2008
Keywords: vaikai;emocinės;elgesio problemos;Adlerietiška žaidimų terapija;children;emotional;behavioral problems;Adlerian play therapy
Abstract: Tyrimo tikslas - nustatyti vaikų emocinių ir elgesio sunkumų kitimo ypatumus, taikant individualią Adlerietišką žaidimų terapiją. Tyrime dalyvavo 22 šešerių - vienuolikos metų amžiaus vaikai (13 berniukų ir 9 mergaitės), kuriems buvo taikoma Adlerietiška žaidimų terapija dėl elgesio ar emocinių sunkumų, kuriuos nurodė tėvai. Trylikai vaikų (t.y. 59 proc. vaikų) žaidimų terapija buvo taikoma mokykloje, kurioje jie mokosi (mokytojų ar tėvų, globėjų prašymu), likusiems devyniems, t.y. 41 proc., (žr. 1 pav.) – psichoterapiniame centre (visi interesantai, šiuo atveju, buvo tėvai). Tiriamieji dalyvavo individualios žaidimų terapijos užsiėmimuose, kurių trukmė variavo nuo 6 iki 42 užsiėmimų. Užsiėmimai vykdavo kartą per savaitę, sutartu laiku, neskaitant atostogų ar ypatingų atvejų, dėl kurių tiriamasis į terapinius užsiėmimus atvykti negalėdavo. Kiekvieno žaidimų terapijos užsiėmimo trukmė – 50 min. individualaus darbo su vaiku. Užsiėmimai buvo vedami remiantis A.Adler teoriniais principais: pagarba vaikui, šilti ir draugiški santykiai, vaiko jausmų pripažinimas ir jų atspindėjimas tokiu būdu, kad tai padėtų vaikui suprasti save ir aplinkinį pasaulį, vadovavimo žaidimui nebuvimas, apribojimų, kurie reikalingi susieti žaidimų kambarį su realiu pasauliu, sukūrimas. Terapijos pradžioje ir pabaigoje vaikų tėvų buvo prašoma užpildyti klausimynus apie vaikų nusiskundimus. Terapijos metu terapeutas įvertindavo vaiko stipriąsias puses (bendrumo jausmą, savęs reikšmingumą, kompetencijos pojūtį bei drąsą). Tyrimo rezultatai parodė, kad žaidimų terapija turėjo teigiamos įtakos vaikų emocinių bei elgesio problemų pokyčiui. Hiperaktyvumo / impulsyvumo problemos žaidimų terapijos metu nepakito, tačiau po užsiėmimų sumažėjo vaikų dėmesingumo, atsiskyrimo bei agresyvumo problemos. Taip pat nustatyta, kad po žaidimų terapijos vaikai jautėsi drąsesni, kompetentingesni, stipriau išreikštas buvo jų bendrumo jausmas, be to vaikai jautėsi labiau reikšmingais. Nustatyta, jog bendras vaikų psichologinės sveikatos pagerėjimas yra susijęs su žaidimų terapijos trukme. Detaliau išanalizavus turimus duomenis, rezultatai atskleidė, kad elgesio (atsiskyrimo, agresyvumo) problemų pokytis siejosi su žaidimų terapijos užsiėmimų skaičiumi, tuo tarpu emocinių bei dėmesio problemų kitimas nuo žaidimų terapijos užsiėmimų skaičiaus nepriklausė. Taip pat pastebėta, jog žaidimų terapijos trukmė neįtakojo vaikų drąsos, kompetencijos ir bendrumo jausmų pokyčių, bet turėjo teigiamos įtakos vaikų savęs reikšmingumui. Tyrimas atskleidė, jog vaikų emocinių problemų kitimas žaidimų terapijos metu neturėjo įtakos vaikų elgesio problemų kitimui, ir atvirkščiai. Tačiau nustatyta, kad emocinių problemų kitimas turėjo neigiamos įtakos vaikų dėmesingumo problemų kitimui, bet nebuvo susijęs su vaikų atsiskyrimo bei agresyvumo problemų kitimu. Elgesio problemų kitimas nebuvo susijęs su dėmesingumo problemų kitimu. Nepatvirtinta prielaida, kad vaikų drąsos, kompetencijos, bendrumo bei savęs reikšmingumo jausmų kitimas yra tarpusavyje susiję. Taip pat minėtųjų stipriųjų pusių kitimas nebuvo susijęs su vaikų bendros psichologinės sveikatos pagerėjimu ir elgesio problemų kitimu. Vis dėlto, patvirtinta, kad stipriųjų pusių kitimas buvo susijęs su vaikų emocinių problemų kitimu. Pastebėta, kad yra neigiamas ryšys tarp vaikų emocinių problemų pokyčio bei vaikų drąsos jausmo kitimo. Nustatyta, kad vaikų bendram psichologinės sveikatos pagerėjimui bei emocinių ir dėmesingumo problemų kitimui žaidimų terapijos lankymo vieta įtakos neturi. Pastebėta, kad savęs reikšmingumo jausmas labiau padidėjo vaikams, lankiusiems žaidimų terapiją psichoterapijos centre, nei tiems, kurie terapiją lankė mokykloje. Žaidimų terapijos lankymo vieta turėjo įtakos vaikų elgesio problemų kitimui. Nors atsiskyrimo tendencijos pokytis skirtingose žaidimų terapijos lankymo vietose nesiskyrė, tačiau agresyvumo problemų kitimas skirtingose terapijos lankymo vietose skyrėsi. Tuo tarpu nei drąsos, nei kompetencijos ar bendrumo jausmų kitimas nuo žaidimų terapijos lankymo vietos nepriklausė.
The aim of the study was to assess the variation of children’s emotional and behavioral problems after participating in individual Play Therapy. The subjects of the study were 22 children who have participated in Adlerian individual Play Therapy, aged 6-11 years old. For thirteen children (59%) an Adlerian Play Therapy was held in their school (on parents, foster-parents or teachers application), while nine children (41%) used to attend play therapy in a Psychotherapy Center (on parents application). The clients were attending Play Therapy for minimum 6 and maximum 42 sessions. Play Therapy was held every once a week, except the occasions when it was a holiday or some other serious reasons for client to miss a session. Each session lasted for 50 minutes. The therapeutic work was based on A. Adler Theory principles: respect for a child, warm and friendly relationship with a child, reflections upon child’s feelings in a way he could understand, set up only the necessary limits, letting the child to link the play room with the real world. In the beginning as well as at the end of the play therapy children’s parents were asked to fulfill the questionnaires about the child’s health problems. Meanwhile the specialist fulfilled the questionnaire about the child’s inner strengths. The results of the study showed that a play therapy had a positive coherence with children’s emotional and behavioral problems variations. Hyperactivity / impulsivity problems in the end of a play therapy showed no variation, while children’s attentional, isolation and aggressiveness problems used to decline. Equally, it is established that after a play therapy children felt more courageous, capable, they were more able to connect with others and their feeling as though they count grew bigger. It was established that the improvement of children’s general psychological wellbeing was related to play therapy’s length. After sifting facts it was noticed that children’s behavioral (isolation, aggressiveness) problems variation had coherent with a number of play therapy sessions, whereas emotional and attentional problems variation was not associated with a number of play therapy sessions. On the other hand, it was noticed that play therapy’s length had positive influence on children’s feeling that they count but did not influenced neither children’s courage, feeling of capability nor ability to connect with others. The research work established that children’s emotional problems variation showed no correlation with children’s behavioral problems variation. It was identified that emotional problems variation had negative correlations with children’s attentional problems but was not associated with children’s isolation and aggressiveness problems variation. Emotional problems variation was not associated with attentional problems variation. An assumption that children’s courage, feeling’s as though they count, ability’s to connect with others and feeling’s of capability variations are interdependent was uncorroborated. Equally, it was found that children’s inner strengths variations were not related neither to children’s behavioral problems variation nor general psychological wellbeing improvement. However, it was approved that children’s inner strengths variations were associated with children’s emotional problems variation. It was identified that a negative coherence between children’s emotional problems variation and children’s courage variation is subsistent. It was established that a place where play therapy took place had no influence neither on children’s general psychological wellbeing improvement, emotional problems variation nor attentional problems variation. It was found that children’s feeling of self importance (as though they count) increased more for children who used to attend play therapy in psychotherapy center comparing to children who attended play therapy at school. A place where play therapy took place had significant influence on children’s behavioral problems variation. Although isolation problems variation was not associated with a play therapy setting, variations of children’s aggressiveness problems had significant difference when compared in different play therapy setting groups. What is more, it was established that neither children’s courage, ability to connect with others nor capability variantions had no coherence with play therapy setting.
Internet: https://hdl.handle.net/20.500.12259/125975
Affiliation(s): Vytauto Didžiojo universitetas
Appears in Collections:VDU, ASU ir LEU iki / until 2018

Files in This Item:
laura_valyte_md.pdf864.77 kBAdobe PDFView/Open
Show full item record
Export via OAI-PMH Interface in XML Formats
Export to Other Non-XML Formats


CORE Recommender

Page view(s)

25
checked on Mar 30, 2021

Download(s)

74
checked on Mar 31, 2021

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.