This dissertation analyses various democratization research models, assesses them in view of the interplay between outside and inside actors and cultural differentiation, and develops a comprehensive model for democratization research underpinned by the combination of theoretical approaches of consolidation, transitology, and transnationalism and taking into consideration the influence of external actors. The model is used for the analysis of democratization in Bosnia and Herzegovina, Iraq, and Ukraine in view of the impact of external and internal actors in multicultural societies. Every case study is based on a combination of qualitative and quantitative research methods. Quantitative data, including elections and referendum results, are analysed by employing quantitative research method (linear regression) in combination with qualitative comparative analysis of fuzzy sets. Comparative analysis of case studies allows measure the impact of internal and external actors on democratization in multicultural states, assess the universality and limitations to the application of the research model, and outline the trends of democratization in the 21st century.
Disertacijoje, išnagrinėjus skirtingus demokratizacijos tyrimo modelius ir įvertinus juos išorės ir vidaus jėgų santykio bei valstybės kultūrinės diferenciacijos kontekste, konstruojamas integruotas, konsolidacijos, tranzitologijos ir transnacionalizmo teorines prieigas sintetinantis demokratizacijos tyrimo modelis, vertinantis išorinių veikėjų įtaką demokratizacijos procesui. Remiantis sukurtu modeliu, tiriami Bosnijos ir Hercegovinos, Irako ir Ukrainos demokratizacijos procesai. Kiekvienu nagrinėjamu valstybės atveju naudojamos kokybinių ir kiekybinių metodų empirinės socialinių tyrimo metodų grupės. Kiekybinių duomenų (rinkimų, referendumų rezultatų) tyrimui naudojamas kiekybinis tyrimo metodas (statistinė analizės procedūra – linijinė regresija (ang. linear regression) ) ir neryškiųjų aibių (ang. fuzzy sets) kokybinė lyginamoji analizė. Atliekant tirtų atvejų lyginamąją analizę, vertinama vidinių ir išorinių veikėjų įtaka demokratizacijos procesams daugiakultūrėse valstybėse, tyrimo modelio universalumas ir pritaikomumo ribos, pateikiamos XXI amžiaus demokratizacijos procesų tendencijos.