Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/125912
Type of publication: master thesis
Field of Science: Istorija ir archeologija / History and archaeology (H005)
Author(s): Ramanauskas, Deimantas
Title: Lietuvių k.- Upytė XVI a.: žemėvalda ir gyvenvietės
Other Title: Upytė 16th Century: Land Ownership and Townish
Extent: 59 p.
Date: 24-May-2016
Keywords: Upytė;gyvenvietės;žemėvalda.;Upytė;townish;land ownership.
Abstract: Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje XV a. pradėjo formuotis įvairios žemėvaldos rūšys ir gyvenviečių tinklas. Šie dalykai buvo dažniausiai tirti visos valstybės kontekste. Kaip vystėsi žemėvalda ir gyvenviečių tinklas atskirame regione ar administraciniame vienete, istoriografijoje mažai tyrinėta. Darbas būtent ir yra aktualus tuo, kad juo siekiama parodyti, kokios buvo miestietiškos gyvenvietės Upytėje, išsiaiškinti jų tinklą, susiklosčiusį XVI a. vid., kuris padėtų geriau suprasti šiandieninių miestų, o gal ir miestelių istoriją, jų plėtrą. Tyrimo objektas - XVI a. Upytės valsčiuje buvusi žemėvalda, miestietiškų ir kitokio tipo gyvenviečių tinklas. Tikslas – išanalizuoti XVI a. Upytės žemėvaldos ir gyvenviečių tinklo raidą. Atsakyti į istoriografijoje dažnai rašomą teiginį, kad XV a. I p. pasibaigus Lietuvos ir Livonijos karui, ištuštėjusios šiaurinės valstybės žemės, kurių ženkli dalis priklausė Upytės valsčiui, buvo pradėtos kolonizuoti kiek atokiau gyvenančių bajorų ar valdovo iniciatyva. Tikslui pasiekti išsikelti šie uždaviniai: 1) Ištirti valdovui priklausiusio Upytės valsčiaus dydį, struktūrą, gyventojų skaičių, ekonominį pajėgumą, 2). Ištirti Upytėje vyravusią privačią ir bažnytinę žemėvaldą, jos atsiradimo aplinkybes, išplitimą, 3) Ištirti miestietiškų ir kaimietiškų gyvenviečių bei vaitijų tinklą. Darbe gana plačiai remiamasi lietuviška, kiek mažiau, lenkiška istoriografija, todėl iš jų netiesiogiai buvo perimta kai kurių metodologinių elementų samprata. Tyrime pasitelktas šaltinių analizės metodas. Remiantis šiuo metodu, aiškinami, interpretuojami ir sisteminami šaltinių duomenys. Šis metodas plačiai naudojamas visuose darbo skyriuose. Išsiskiria tik pirmo skyriaus pirmas poskyris, kuriame nagrinėjama Upytės istorija iki XVI a. Kiek mažiau tyrime naudojamas lyginamasis metodas. Jis padeda tiriant bažnytinės žemėvaldos plėtimąsį bei gyvenviečių tinklo vystimąsį. Upytės valsčius - viena iš didžiausių valdovo valdų etninėse Lietuvos žemėse, iš kurios buvo gaunamos nemenkos pajamos. Siekiant pagerinti mokesčių surinkimą, valsčius suskirstytas į vaitijas. Privati žemėvalda Upytėje atsirado XV a. formuojantis luomams ir valdovui, kaip atlygį pradėjus teikti žemes. Ekonomiškai sustiprėję bajorai ir didikai pradėjo supirkti mažiau pasiturinčių žemes. Bažnytinė žemėvalda Upytėje taip pat pradėjo formuotis XV a., kai fundacijose būdavo užrašomos bažnyčiai išlaikyti skirtos valdos. Jų plėtimasis prasidėjo XVI a. steigiant altarijas. Miestietiškų gyvenviečių tinklas pradėjo kurtis XV a. vid. pietinėje dalyje, o po šimto metų jau buvo susidaręs ir apėmė visą Upytę. Kaimų ir bajorkaimių XVI a. daugiau pietinėje dalyje.
In 15th century in Grand Duchy of Lithuania various kinds of landowning and the system of villages started forming. These objects were commonly exploring in the context of whole Grand Duchy. It is barely explored in historiography how the landowning and the system of villages were developing in different regions or administrative units. The point of this dissertation is to show what exactly were the townish villages in Upytė, make clear the system of it in the middle of 16th century, wich would help to understand todays cities, or maybe even towns history, their development – this is why the dissertation is relevant. The object of the research – the landowning and the system of townish and different types of villages, wich were in the unit of Upytė in 15th century. The target – to analyse the development of the landowning and the system of villages in Upytė in 15th century, to answer to the statement, which is often witten in historiography, that in the 1st side of 15th century, when the war between Lithuania and Livonia had ended, the north landscapes of the country, which became empty and huge number of them were owned by the unit of Upytė, were started to be colonized by noblemen, who lived barely away, or the initiative of the lord. The goals, which were stated to reach the target, were: 1) to explore the unit of Upytė, which was owned by the lord, size, structure, the number of the inhabitants, the power of the economy, 2) to explore private and ecclesiastical landowning, which was in Upytė, the circumstances of its appearing, outspread, 3) to explore townish and rustic villages and the system of vaitijos ( the kind of unit in Grand Duchy of Lithuania) There is quite widely use Lithuanian, a little bit Polish, historiography in the dissertation, so of them was taken the conception of some methodological elements. There is being used the method of analysing sources in the research. According to this method, the data of the sources is being explained, interpreted and systematized. This method is being widely used on all chapters of the dissertation. Only the first section of the first chapter, where the hostory of Upytė before 15th century is being analysed, is an exception. A little bit less in the research comparative method is being used. It helps in researching the development of ecclesiantical landowning and evolvment of the system of villages. The unit of Upytė was one of the biggest domain owned by the lord in the ethnic landscapes of Lithuania, from what the great amount of income was received. In order to improve the gathering of aid, the unit valsčius was resolubled into units vaitijos. Private landowning in Upytė appeared in 15th century when estates were forming and when the lord started giving landscapes as a reward. Economically intensified noblemen and grandees started to buy landscapes owned by less wealthy. Ecclesiantical landowning in Upytė started forming in 15th century too,when the domains, imposed to church to maintain, were written in foundations.Their development started in 16th century, when altarijos were being set. The system of townish villages started situating in the middle of 15th century in south area and after hundred years was completely established and involved whole Upytė. Countrysides and estate villages in 16th century were mostuly in south area.
Internet: https://hdl.handle.net/20.500.12259/125912
Affiliation(s): Humanitarinių mokslų fakultetas
Vytauto Didžiojo universitetas
Appears in Collections:VDU, ASU ir LEU iki / until 2018

Files in This Item:
Show full item record
Export via OAI-PMH Interface in XML Formats
Export to Other Non-XML Formats


CORE Recommender

Page view(s)

8
checked on Mar 30, 2021

Download(s)

110
checked on Mar 31, 2021

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.