Tarp teorijos ir praktikos. Socialinio darbuotojo vaidmens senų žmonių globos įstaigoje beieškant
Šatinskienė, Dovilė |
Senstant visuomenei vis daugiau vyresnio amžiaus žmonių naudojasi ilgalaikės institucinės socialinės globos paslaugomis. Šie pokyčiai skatina gerontologijos srityje dirbančių specialistų skaičiaus augimą, o taip pat sudaro sąlygas ir gerontologinio socialinio darbo plėtrai. Susiklosčiusi situacija leidžia kelti klausimą ar Lietuvos gerontologinio socialinio darbo specialistų pasirengimas tenkina dvidešimt pirmo amžiaus senstančios visuomenės poreikius. Siekiant atsakyti į šį klausimą buvo atliktas tyrimas. Tyrimo objektas – socialinio darbuotojo vaidmuo senų žmonių stacionarioje socialinės globos įstaigoje gerontologinio socialinio darbo aspektu. Tyrimo tikslas – atskleisti socialinio darbuotojo vaidmenis senyvo amžiaus asmenų globos įstaigoje gerontologinio socialinio darbo aspektu. Tyrime iškelti tokie uždaviniai: 1) aprašyti socialinio darbuotojo vaidmenis skatinant globos namų gyventojų savarankiškumą socialinio senėjimo aspektu; 2) aprašyti socialinio darbuotojo vaidmenis susijusius su globos namų gyventojų savarankiškumo mažėjimu socialinio senėjimo aspektu; 3) atskleisti socialinio darbuotojo vaidmenis tarpdisciplininėje komandoje. Tyrimo tikslui pasiekti buvo atliktas kokybinis tyrimas. Duomenys rinkti naudojant pusiau struktūruotą interviu, o duomenų analizei pasirinktas temų analizės metodas. Atlikus duomenų analizę atskleista, kad savarankiškumą skatinantis socialinio darbuotojo vaidmuo gali būti siejamas su teorijoje aprašomais vaidmenimis, tokiais kaip: mokytojas, įgalintojas priimti sprendimus, tarpininkas ir advokatas. Tačiau esminis teorijoje aprašomų ir praktikoje atrastų vaidmenų skirtumas slypi požiūryje į senatvę. Teorijoje asmens savarankiškumas siejamas ne su biologinio, o su psichosocialinio senėjimo keliamais iššūkiais. Tyrimo metu atskleistas praktikoje pasireiškiantis socialinio darbuotojo savarankiškumo skatintojo vaidmuo reikalauja ne specifinių socialinio darbo žinių, bet tvarkymosi, higienos priežiūros, renginių organizatoriaus ir kt. gebėjimų. Socialinis darbuotojas atlikdamas savarankiškumo mažintojo vaidmenį užima aktyvią poziciją, gyventojui palikdamas pasyvų stebėtojo vaidmenį. Ši socialinio darbuotojo ir globos namų gyventojo sąveika atskleidžia medicininio modelio idėjų dominavimą socialinio darbo praktikoje. Taip pat atskleidžiama, kad socialinio darbuotojo aktyvumą sąlygoja ne profesijos keliamos užduotys, bet administracijos, kitų darbuotojų ir gyventojų artimųjų keliami reikalavimai socialinio darbuotojo vaidmeniui. Analizuojant senų žmonių globos įstaigoje dirbančių socialinių darbuotojų pasakojimus apie tarpdisciplininės komandos darbą, atsiskleidė, kad praktikoje atliekama socialinio darbuotojo veikla ne visada reikalauja specifinių socialinio darbo žinių ir gali būti siejama su kvalifikuotu socialiniu darbu, taip pat išryškėjo darbuotojų funkcijų neapibrėžtumas, specifinė darbo kultūra ir pagalbinio personalo stygius. Tyrimo dalyvių komandinio darbo apibūdinimas leido suprasti, kad komandinis darbas įstaigose yra daugiau trokštamas, nei iš tikrųjų praktokoje įgyvendinamas reiškinys. Pastebimi ir bandymai priartėti prie trokštamo komandinio darbo, atsakomybę perduodant įstaigoje dirbantiems socialiniams darbuotojams. Tačiau socialinių darbuotojų vadovavimas komandai atrodo kaip bandymas suvaldyti įstaigoje tvyrantį darbo organizavimo chaosą, o ne priemonė padedanti užtikrinti bendro skirtingų sričių specialistų tikslo, orientuoto į paslaugų gavėjų poreikius ir kokybės gerinamą, siekimą.
As our society gets more and more old the number of the elderly using foster care homes is also increasing. These changes not only initiate the growth of number of specialists, working in the field of gerontology, but also flush the development of social work. The question is whether these specialists working in the field of gerontology are trained well enough to satisfy needs of the elder society of 21st century. To answer this question there was a research made. Research object – the role of social worker in elderly foster care homes considering the aspect of gerontological social work. The aim of the research is to reveal the roles of social worker in elderly foster care homes considering the aspect of gerontological social work. The tasks of the research: 1) to describe the roles of social worker as the one, who encourages self-sufficiency in residents of elderly foster care homes in the aspect of social aging; 2) to describe the roles of social worker concerning the decrease of self-sufficiency of those, living in elderly foster care homes in the aspect of social aging; 3) to reveal the roles of social worker in interdisciplinary team. There was a qualitative research made. The methods used in this research are semi-structured interview for the data collection and qualitative data analysis for evaluation. Results showed that the role of social worker as the one, encouraging self-sufficiency may also be viewed as the role of teacher, social worker, empowered with the right of decision making, intercessor and attorney. The essential difference between roles, described in scientific literature and roles, found in practice is the view towards senility. Self-sufficiency in literature is related with the challenges that rise because of psychosocial aging, not because of biological. Research showed that the requirements for social worker as the one who encourages self-sufficiency are not related with specific knowledge concerning social work; required skills include doing household chores, maintaining standards of hygiene, organizing events, etc. When social worker does not encourage self-sufficiency but on the contrary, it leaves the concerned person in the position of a passive observer. This kind of interaction between social worker and resident of elderly foster care home shows that medical model is the one that dominates in practice. Results also demonstrate that activeness of social worker depends not on the assignments related with ones profession, but on the requirements from the administration, other employees and relatives of the person, residing in elderly foster care home. Interview data analysis concerning interdisciplinary team work revealed that according to social workers working in elderly foster care homes, the work in which social worker is engaged doesn’t always require specific knowledge and might be viewed as social work that doesn’t require qualification. Moreover, the research showed that social worker’s functions are vague, specific organizational culture prevails and institutions are in lack of assisting personnel. Team work is something that everyone wants, not something that is used and realized in practise, as can be seen from the interviews. Although, there are some attempts of encouraging team work; responsibility is usually transferred to social workers, working in the institution. However, when social workers are supervising the team, it looks more like an attempt to cope with the organizational chaos not the mean that helps to achieve common purpose, which is to improve the quality of services and to satisfy the needs of those, using services.