| Abstract: | Darbe tiriamos Lietuvos menininkų karjeros globalioje meno scenoje galimybės, analizuojant Lietuvos menininkų ir galerijų bendradarbiavimo problematiką bei šiuolaikinių menininkų reprezentacijos Lietuvos muziejuose problemas. Ieškoma atsakymų į klausimus, kaip Lietuvos menininkai galėtų įsilieti į globalią meno sistemą ir globalią meno rinką. Darbo tikslas – analizuojant tarptautinę karjerą padariusių menininkų Deimanto Narkevičiaus, Žilvino Kempino, Nomedos ir Gedimino Urbonų karjeras bei Lietuvoje kuriančių menininkų santykius su Lietuvos galerijomis ir muziejais, hipotetiškai apibrėžti principus, kurių reikėtų laikytis menininkams, bandantiems įsilieti į globalią meno sceną. Tyrime analizuotas menininko statusas įvairiais istorijos laikotarpiais. Aiškintasi su kokias iššūkiais susiduria šiandieniniai menininkai, siekiantys užtvirtinti savo statusą pasaulyje, kuriame vertė matuojama finansine sėkme. Ieškoma atsakymų į klausimus, kurios meno sistemos grandys labiausiai įtakoja menininkų karjeras ir kurios iš jų, po 1990 metų pradėjus formuotis meno rinkai Lietuvoje, yra pajėgios prisidėti prie menininko reprezentacijos globalioje meno sistemoje, o kurios dar yra silpnos. Vertinta pagrindinių meno rinkos dalyvių – meno galerijų, muziejų, kolekcininkų įtaka menininkų karjeroms: a) Lietuvos meno galerijos vertinamos kaip meno dileriai, gebančios/arba ne parduoti ir atstovauti menininkams tarptautinėse rinkose; b) analizuojami dabarties meno įsigijimai Lietuvos muziejuose, vertinant ribotas įsigijimams skirtiamas lėšas bei Nacionalinių Lietuvos muziejų vadovų požiūrį į dabarties meną. Tyrimo tikslais apklausti 6 Lietuvos meno galerijų vadovai, daugiau nei 20 Lietuvos menininkų, Nacionalinės dailės galerijos, Modernaus meno centro, Lietuvos dailės muziejaus vadovai. Atskleista, kad menininkų, atstovaujamų užsienio meno galerijų, karjeros susiklostė greičiau nei daugumos Lietuvos meno institucijų reprezentuojamų menininkų. Tam turi įtakos stiprūs meno dileriai, jų ryšiai su įtakingais kolekcionieriais, lemiantys darbų patekimą į garsius muziejus. Taip pat paaiškėjo, kad be atsidavimo kūrybai, jos savitumo, išskirtinių kūrybos priemonių, labai svarbu ir asmeninės menininko savybės, jo komunikaciniai gabumai, bei aktyvus dalyvavimas meno scenoje. Tyrime išskirti karjeros globalioje meno scenoje sėkmei svarbūs faktoriai gali padėti jauniems menininkams, siekiantiems savo kūrybos sklaidos globalioje meno sistemoje ir pardavimų meno rinkoje.
The research analyses artist career opportunities based on a problematic cooperation between the artists and the galleries, and the representation of the artists in Lithuanian museums. The researcher seeks for the answer, how Lithuanian artists could enter the global art scene and the global art market. The aim of the research – to analyse the careers of internationally recognized artists Deimantas Narkevicius, Zilvinas Kempinas, Nomeda and Gediminas Urbonai, and the relationship of the Lithuanian contemporary artists with Lithuanian art galleries and museums, as well as hypothetically underline the principles that could be useful for the artists seeking to enter the global art scene. The study analyses the status of the artist in different periods of the history. Author explores the challenges faced by today's artists, who seek to consolidate their status in the world, in which the value of the artist is measured by his/her financial success. Answers are searched to such questions as: Which links of the art world chain are influencing artist careers the most? Which of them are able to contribute to artist representation in the global art system, and which ones are still too weak? The research assesses the influence of the main participants of the art market to artist careers, by investigating Lithuanian art market situation after the restoration of independence in 1990: a) Lithuanian art galleries are assessed as art dealers being able (or not) to sell and represent artists internationally; b) Analysis of acquisitions of contemporary art in Lithuanian museums is provided, considering the lack of financing for the acquisition of artworks and approach to the contemporary art by the Managers of Lithuanian National museum. There were 20 Lithuanian artists, main galleries and representatives of the museums (such as National Art Gallery, Modern Art Centre and Lithuanian Art Museum) interviewed for the purpose of this research. The research proved that careers of the artists represented by the foreign art dealers developed much faster than of the ones represented by the Lithuanian art dealers. This is based on a strong dealership practices, connections of the dealers with influential art collectors and major museums. Study also revealed that personal characteristics of the artist and his/her active participation in the art scene are as valuable as the dedication to the artistic oeuvre, its singularity, and the use of unique materials. Factors identified in this research could be helpful for the young artists for the dissemination of their artistic oeuvre in a global art scene and sales in art market. |
