Šiuolaikiniai Lietuvos menininkai: karjeros galimybės

Abstract

Darbe tiriamos Lietuvos menininkų karjeros globalioje meno scenoje galimybės, analizuojant Lietuvos menininkų ir galerijų bendradarbiavimo problematiką bei šiuolaikinių menininkų reprezentacijos Lietuvos muziejuose problemas. Ieškoma atsakymų į klausimus, kaip Lietuvos menininkai galėtų įsilieti į globalią meno sistemą ir globalią meno rinką. Darbo tikslas – analizuojant tarptautinę karjerą padariusių menininkų Deimanto Narkevičiaus, Žilvino Kempino, Nomedos ir Gedimino Urbonų karjeras bei Lietuvoje kuriančių menininkų santykius su Lietuvos galerijomis ir muziejais, hipotetiškai apibrėžti principus, kurių reikėtų laikytis menininkams, bandantiems įsilieti į globalią meno sceną. Tyrime analizuotas menininko statusas įvairiais istorijos laikotarpiais. Aiškintasi su kokias iššūkiais susiduria šiandieniniai menininkai, siekiantys užtvirtinti savo statusą pasaulyje, kuriame vertė matuojama finansine sėkme. Ieškoma atsakymų į klausimus, kurios meno sistemos grandys labiausiai įtakoja menininkų karjeras ir kurios iš jų, po 1990 metų pradėjus formuotis meno rinkai Lietuvoje, yra pajėgios prisidėti prie menininko reprezentacijos globalioje meno sistemoje, o kurios dar yra silpnos. Vertinta pagrindinių meno rinkos dalyvių – meno galerijų, muziejų, kolekcininkų įtaka menininkų karjeroms: a) Lietuvos meno galerijos vertinamos kaip meno dileriai, gebančios/arba ne parduoti ir atstovauti menininkams tarptautinėse rinkose; b) analizuojami dabarties meno įsigijimai Lietuvos muziejuose, vertinant ribotas įsigijimams skirtiamas lėšas bei Nacionalinių Lietuvos muziejų vadovų požiūrį į dabarties meną. Tyrimo tikslais apklausti 6 Lietuvos meno galerijų vadovai, daugiau nei 20 Lietuvos menininkų, Nacionalinės dailės galerijos, Modernaus meno centro, Lietuvos dailės muziejaus vadovai. Atskleista, kad menininkų, atstovaujamų užsienio meno galerijų, karjeros susiklostė greičiau nei daugumos Lietuvos meno institucijų reprezentuojamų menininkų. Tam turi įtakos stiprūs meno dileriai, jų ryšiai su įtakingais kolekcionieriais, lemiantys darbų patekimą į garsius muziejus. Taip pat paaiškėjo, kad be atsidavimo kūrybai, jos savitumo, išskirtinių kūrybos priemonių, labai svarbu ir asmeninės menininko savybės, jo komunikaciniai gabumai, bei aktyvus dalyvavimas meno scenoje. Tyrime išskirti karjeros globalioje meno scenoje sėkmei svarbūs faktoriai gali padėti jauniems menininkams, siekiantiems savo kūrybos sklaidos globalioje meno sistemoje ir pardavimų meno rinkoje.