| Abstract: | Improvizacija teatro kontekste dažniausiai suvokiama kaip aktoriaus vaidybos technika, nesiremianti iš anksto apgalvotu ir žinomu scenarijumi, o sukuriama ir atliekama spontaniškai, „čia ir dabar“ vaidinimo metu. Užsienio mokslinėje ir akademinėje literatūroje improvizacijos būdai ir formos yra detaliai aprašytos, tuo tarpu lietuvių autoriai Lietuvos kontekste šios temos nėra nuosekliai analizavę. Dažniausiai teatro improvizacija, kaip pagalbinis metodas, minimas edukologijos kontekste, apie ją užsimenama įvairiuose kritiniuose tekstuose, analizuojant konkrečius spektaklius. Dėl to šiuo darbu siekiama apžvelgti teorinę medžiagą, ją susisteminti ir apibendrinti: išskirti būdus ir formas, kurioms improvizacija gali gyvuoti spektaklyje, ir išanalizuoti, kaip ir kokiais būdais improvizacija pasireiškia Lietuvos kūrėjų spektakliuose. Darbo objektas - improvizacijos panaudojimo teatrinės kūrybos procese būdai ir formos. Darbo tikslas: apžvelgti ir išanalizuoti, kokiomis formomis ir specifiniais raiškos būdais improvizacija pasireiškia Lietuvos šiuolaikiniame teatre. Siekiant išsikelto tikslo, keliami tokie uždaviniai: pristatyti ir aptarti improvizacijos istorines ištakas ir improvizacijos formų įsigalėjimą šiuolaikiniame teatre; išanalizuoti, kokiais raiškos būdais ir kokiomis formomis improvizacija pasireiškia scenoje; aptarti improvizacijos vaidmenį Lietuvos teatre; išanalizuoti ir apžvelgti, atlikus pasirinktų Lietuvos kūrėjų spektaklių analizę, kokie konkretūs improvizacijos būdai dažniausiai yra taikomi Lietuvos teatre. Darbo metu taikyti metodais: mokslinės literatūros ir kitų informacijos šaltinių sisteminė analizė, analitinis interpretacinis - aprašomasis metodas. Spektaklių analizei praplėsti ir ją pagilinti buvo pasirinktas pusiau standartizuotas kokybinis interviu, o jo metu gautą informacija analizuojama, taikant kokybinę duomenų analizę. Darbo išvados: improvizacija gali būti naudojama įvairiais būdais ir formomis: tiek kaip mokymosi priemonė, tiek ir kaip būdas būti scenoje (gilintis ir analizuoti įvairius žmogiškos būties ir socialinės santvarkos skerspjūviu). Spektakliai paremti atvira struktūra ir tokia pat aktoriaus vaidmens samprata yra pamatinės ir pačios geriausios sąlygos rastis planuotai išorinei aktoriaus improvizacijai. Atlikus šiuo metu rodomų spektaklių analizę paaiškėjo, jog Lietuvos šiuolaikiniame teatre improvizacija dažniausiai pasireiškia šiais būdais: improvizacija - kaip spektaklio struktūros strategija, tipažinė improvizacija personažo rėmuose, improvizacija kaip teatro sportas, improvizacija – kaip epizodinis spektaklio elementas bendroje spektaklio struktūroje, vidinė improvizacija tradiciniuose spektakliuose.
Improvisation in theatrical context usually perceived as an actor acting technique, which is created and performed spontaneously, here and now during the play. There a lot of academic literature in foreign countries of how to improve in theatre, what are the techniques, while Lithuanian authors in the context of this topic are not consistently analyzed. Most often theatrical improvisation, as the method is mentioned in the context of educational science. Otherwise there is a lack of critical texts which are analyzing improvisation in the Contemporary Lithuanian Theater. As a result of this work is to review and to structure the theoretical material: the ways and forms in which improvisation can be played in performances, to analyze how and in what ways improvisation gets in the Lithuania theatre performances. The object of this research - improvisation in the creative process and forms of the theatre. The aim of this research is to review and analyze the forms and expressions of improvisation in the contemporary Lithuanian theater. To achieve this aim, the following tasks have to be completed: to present and discuss the historical origins of improvisation and improvisation widespread forms of contemporary theater; analyze what forms of improvisation get on the stage; to discuss the role of improvisation in Lithuanian theater; analyze and reflect selected Lithuania performance and t characterize what type of improvisation techniques are generally applicable in the contemporary Lithuanian theater. The method used to complete this research: the analysis and interpretation of scientific literature and other bibliography, the interpretive analytical - descriptive method and semi-standardized qualitative interviews. Conclusions of the research: improvisation can be used in a variety of ways - both as a learning tool and as a way to be on the stage (to go deeper and analyze a variety of human existence and social order cross-section). Performances based on open structure and the same concept of the actor's role is fundamental and the best conditions for the emergence of a planned external actor's improvisation. The currently displayed performances analysis showed that the Contemporary Lithuanian theater improvisation usually occurs in the following ways: improvisation - as the play structure strategy, characterized improvisation, as the Theatre sport, improvisation as a cameo performance element in the overall structure of the play and as the internal improvisation in traditional performances. |
