Paprastosios eglės (Picea abies (L.) H. Karst.) ir paprastosios pušies (Pinus sylvestris L.) pažeidžiamumo kaita Lietuvoje

Bendrą šalies miškų sanitarinę būklę ženkliai veikia paprastosios pušies ir paprastosios eglės formuojamų grynų arba mišrių medynų sveikatingumas, kadangi šios dvi spygliuočių rūšys užima daugiau nei pusę (56,1 %) šalies medynų ploto. Nors per paskutinį dešimtmetį pušynų plotas padidėjo 9,7 tūkst. ha, tačiau šalies eglynų plotas per tą patį laikotarpį sumažėjo 16,2 tūkst. ha. Kaip viena iš galimų paprastosios eglės formuojamų medynų mažėjimą sukeliančių priežasčių gali būti įvardytas gamtinių veiksnių sukeliamų pažeidimų eglynuose skaičiaus didėjimas. Šių veiksnių įtaka Lietuvos spygliuočių būklei bei kaitos tendencijos įgyja nemažai svarbos besikeičiančio klimato sąlygomis. Šio baigiamojo magistro darbo tikslas – pagal miškų monitoringo duomenis nustatyti biotinių ir abiotinių medžių pažeidimų kaitos pokyčių tendencijas šalies eglynuose ir pušynuose bei įvertinti galimą klimato kaitos įtaką spygliuočių pažeidžiamumui. Pagal miškų monitoringo duomenis nustatytas gamtinių veiksnių pažeidimų skaičius paprastosios eglės ir paprastosios pušies formuojamuose medynuose leido įvertinti šių medžių rūšių pažeidžiamumo kaitą 1989-2013 metų laikotarpiu. Pažeidimų gausos kitimo vertinimui naudota koreliacinė analizė, o vizualiai identifikuojamų pažeidimų poveikis medžio būklei įvertintas paskaičiavus skirtumus tarp pažeidimo požymius turinčių ir jų neturinčių medžių vidutinės lajos defoliacijos. Taip pat analizuotas ir medžių pažeidimų pasiskirstymas pagal tam tikras klimato sąlygas šalies teritorijoje, siekiant įvertinti kintančio klimato poveikį medžių pažeidžiamumui. Gauti rezultatai parodė, jog 1989-2013 metų laikotarpiu vidutiniškai 10,1% pušų ir 18,8% eglių yra pažeistos biotinių ar abiotinių veiksnių. Išryškėjo žvėrių (r = 0,55, p=0,004), grybinių ligų (r = 0,57, p=0,003) bei žmogaus veiklos (r = 0,59, p=0,002) sukeltų spygliuočių medžių pažeidimų gausėjimo tendencija, kurią didele dalimi sąlygoja medžių pažeidimų gausėjimas eglynuose. Nustatytas statistiškai reikšmingas vabzdžių sukeltų medžių pažeidimų gausos sumažėjimas (r = -0,59, p=0,002) spygliuočių medynuose. Spygliuočių medžių grybų ir ligų sukeltų pažeidimų gausa didėja, didėjant klimato kontinentalumui, t.y. jų mažiausiai užfiksuota Žemaičių aukštumos klimato rajone, o daugiausia – Pietryčių aukštumų klimato rajone. O abiotinių pažeidimų, kurių didžiąją dalį sudaro vėjo sukelti pažeidimai, gausa Lietuvos teritorijoje, atvirkščiai, mažėja labiau nuo jūros nutolusiuose regionuose. Nustatyta, kad medžių, kurie neturi pažeidimo požymių, vidutinė lajų defoliacija mažesnė, nei medžių, turinčių pažeidimo požymius. Lajų defoliacijos skirtumas yra reikšmingai didesnis ir siekia 13,4% eglynuose ir 10,4% pušynuose.

The condition of coniferous tree species is the main cause of all country forest health because of high proportion of coniferous stands in a country forests. These species cover more than half (56,1 %) of forest land. The area of Scots pine stands expanded by 9700 ha over the last ten years while the area of Norway spruce reduced by 16200 ha during the same period. Damages of biotic and abiotic factors may be called as the one of main cause of this reduction in spruce stands. Moreover the influence of the state of coniferous tree species by these factors increases under the climate change. The aim of this Master thesis is to establish the extent of biotic and abiotic damages and its changes in coniferous stands in Lithuania according to the forest monitoring data and to evaluate the possible influence of climate change to vulnerability of these tree species. According to forest monitoring data the number of biotic and abiotic damages in Norway spruce and Scots pine stands helped to evaluate the tendency of vulnerability of these tree species during the 1989-2013. Moreover, the correlation analysis revealed the changes in the extent of trees’ damages and the influence of visually identifiable damages on the condition of tree has been determined by subtracting the average overgrowth’s defoliation of undamaged trees from damaged trees. Also the distribution of tree damages in different climatic regions in a country was analysed to evaluate the impact of climate change in coniferous vulnerability. The results showed that 10,1% of pine and 18,8% of spruce were damaged by biotic and abiotic factors during the 1989-2013. Significant increasing in number of damages caused by animals (r = 0,55, p=0,004), fungous diseases (r = 0,57, p=0,003) and direct action of men (r = 0,59, p=0,002) was found; it is mainly influenced by increasing in extent of tree damages in Norway spruce stands. Therefore the slight decreasing was found in a growth of pests’ damages (r = -0,59, p=0,002) in coniferous stands. The results showed that number of fungous damages is increasing by increasing in continentality of the country climate, i.e., the lowest number of fungous damages is observed in the northern part of country and the highest – in southern. Damages of abiotic factors, which is mainly caused by wind, is distributed conversaly than fungous one. The number of this kind of damage is increasing with increasing of distance from coastal region. Statisticaly significant difference in the average defoliation between undamaged trees and trees with visually identifiable damages has been observed. It was found that this difference seeks 13,4 % in spruce stands and 10,4 % in pine stands.