Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/125611
Type of publication: master thesis
Field of Science: Politikos mokslai / Political sciences (S002)
Author(s): Kviklys, Giedrius
Supervisor: Budrytė-Kvietkauskienė, Rimantė
Title: Teritorijos svarba šiuolaikinėje tarptautinėje politikoje: Arkties vaidmuo Rusijos-Norvegijos santykiuose
Other Title: The importance of territory in modern international politics: The role of the Arctic in the Russian-Norwegian relations
Extent: 109 p.
Date: 31-May-2010
Keywords: Arktis;Rusija;Norvegija;strategija;bendradarbiavimas;Arctic;Russia;Norway;strategy;cooperation
Abstract: Šiame darbe yra pateikiama teorinė teritorijos, kaip valstybės galios komponento, svarba ir ji siejama su Arkties regionu, kuris atkreipė daugelio šalių politikų bei įvairių sričių specialistų dėmesį dėl vykstančios klimato kaitos ir Rusijos Federacijos išreikšto noro prisijungti didelę dalį Arkties teritorijos bei simboliško šio šalies vėliavos įsmeigimo, šalia Šiaurės ašigalio, 2007 metais. Šiuo atveju išryškėja Rusijos-Norvegijos santykių sintezė, kurių pradžia, pasak rusų politikų, nebuvo grindžiami abipusiškumu, kadangi nedalyvaujant Rusijos atstovams norvegai 1920 metais, Paryžiaus konferencijos metu, iškėlė Špicbergeno salyno administravimo klausimą – tokiu būdu eliminuodama šią didžiąją kaimynę iš Šiaurės regiono reikalų sprendimo. Be to, dar nuo Šaltojo karo laikų tebesitęsianti priešprieša tarp Rusijos ir NATO tik didina įtampa tarp rusų ir norvegų, kadangi Norvegija yra šio Aljanso narė. Vis dėlto, 2007 metais pradėjus Štokmano dujų telkinio įsisavinimo darbus bei 2010 m. išsprendus beveik 40 metų trūkusį teritorinį ginčą Barenco jūroje, šalių tarpusavio santykiai turėtų pasikeisti į grindžiamus labiau bendradarbiavimu nei priešprieša, nors NATO veiksnys gali paskatinti tam tikrus nesutarimus. Šio darbo tikslas - išanalizuoti Arkties vaidmenį Rusijos-Norvegijos santykiuose, todėl jį įgyvendinant yra: a) pristatoma informacija apie teritorijos reikšmę valstybių vystymuisi, b) supažindinama su pagrindiniais veiksniais skatinančiais valstybių domėjimąsi Arktimi bei c) kokią politiką šiaurės poliarinio rato atžvilgiu vykdo Rusija ir Norvegija. Tam yra pasitelkiami aprašomasis, analitinis, dokumentų analizės bei palyginamasis tyrimo metodai, kurie įgalina apibrėžti šių dviejų valstybių politiką, atrasti jų tarpusavio santykių sankirtos taškus bei tuo pačiu prognozuoti, kokių veiksmų gali imtis viena ar kita šalis, ir visa tai pateikiant per F. Ratzel, A. Mahan ir V. Semiono-Tian-Šanskio geopolitikos teorijų prizmę. Darbo išvadose yra išskiriama, jog teritorijos vaidmuo valstybių įgyvendinamos politikos atžvilgiu yra itin reikšmingas, kadangi nuo to, kur šalis išsidėsčiusi, kokie jos kaimynai, kariniai pajėgumai, kokių gamtinių resursų esama ir t.t., priklauso, kokią vidaus ir užsienio politiką valstybė galės formuoti. Pažymima, jog XXI a. Arktis sulaukia vis didesnio tarptautinės bendruomenės dėmesio, kadangi šiame regione stipriausiai pasireiškia klimato kaitos poveikis bei tuo pačiu susidaro galimybės ekonominės veiklos plėtrai šiaurėje. Rusija ir Norvegija išsiskiria kaip šalys, kurių santykiai vystosi kiek netikėta linkme – nuo priešpriešos XX a. pradžioje ir viduryje iki bendradarbiavimo aplinkosaugos srityje nuo XX a. pabaigos bei 2010 metais išspręsto teritorinio ginčo, kuris gali tapti precedentu tarptautinėje politikoje. Tuo tarsi įrodant, kad ir skirtingų požiūrių šalys gali sutarti – Norvegija yra NATO narė, o Rusija Aljansą įvardija jai priešiška jėga.
In this article the theory of territory importance, as a component of country’s power, is presented and it is associated with the Arctic region, which again drew the attention of a number of countries, politicians and specialists in various areas of focus for the ongoing climate change and the expressed willingness of Russia Federation to join a large part of Arctic area. In this case highlights the synthesis of Russian-Norwegian relations, which beginning, according to Russian politicians, was not based on reciprocity because Norwegians raised the question of the administration of Spitsbergen archipelago without the presence of Russian representatives during the Paris Conference in 1920 thus eliminating their great neighbour out of the political decision making in Northern Region. In addition, the confrontation between Russia and NATO, continuing since the Cold War, only increases the tension between Moscow and Oslo (Norway is a member of this alliance). However, after the start of developing of the Shtokman gas field in 2007 and the 40 years lasting Barents Sea territorial dispute is settled in 2010, the relations between the two countries should change to some based more on cooperation than confrontation even though NATO factor may lead to some disagreements. The aim of this article is to analyse the role of the Arctic area in Russian-Norwegian relations and in order to achieve it a) the information regarding the importance of territory for the development of the countries must be presented; b) the key factors raising their interest in the Arctic area introduced; c) Russian and Norwegian policy towards the North Pole reviewed. For this task the descriptive, analytical, document analysis and comparative methods are applied that enable to define the policy of those two countries, to discover the intersection points of their relationship including the forecast of what actions can take any of the two parties. All this is introduced from the F. Ratzel, A. Mahan and V. Semen-Tian-Šanskis geopolitical theory perspective. The conclusions of the article highlights that in respect to the policy of any given country, the role of the territory is very important, because of where the country is located, what are its neighbours, military capabilities, what natural resources exists in it, and so on. This determines what domestic and foreign policies a country will form. It is noted that in XXI century the international attention on the Arctic increases due to the climate change impacts, and also as the result of possibilities of economic development in the north. Russia and Norway are seen as the countries, which relations are developing in unexpected way – from confrontation in the beginning and middle of XX century to environmental cooperation at the end of XX century together with the settlement of territorial dispute in 2010, which can become a precedent in international politics. This can prove that countries with different attitude may agree – Norway is a NATO member and Russia considers the alliance as a hostile power.
Internet: https://hdl.handle.net/20.500.12259/125611
Appears in Collections:VDU, ASU ir LEU iki / until 2018

Files in This Item:
Show full item record
Export via OAI-PMH Interface in XML Formats
Export to Other Non-XML Formats


CORE Recommender

Page view(s)

9
checked on Jun 6, 2021

Download(s)

55
checked on Jun 6, 2021

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.