Mokslui imlių įmonių skatinimas Lietuvos universitetų aplinkoje: mokslo, verslo ir valdžios segmentų sąveika

Abstract

Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) rezultatų komercinimas žinių visuomenėje suvokiamas kaip socialinės ir ekonominės plėtros šaltinis. Vienas iš MTEP rezultatų komercinimo būdų – inovatyvių įmonių steigimas. Šio darbo kontekste įvedama pumpurines (angl. spin-off) ir pradedančiąsias (angl. start-up, startuoliai) įmones apjungianti kategorija – mokslui imlios įmonės. Mokslo, verslo ir valdžios sąveiką gali paspartinti koordinuota ir adekvati MTEP ir inovacijų politika, kurios vienas iš produktų – mokslui imlių įmonių skatinimas. Darbo objektas: mokslui imlių įmonių skatinimas Lietuvos universitetų aplinkoje skatinimas. Darbo tikslas: nustatyti mokslo, verslo ir valdžios sąveikos problemas ir trikdžius skatinant mokslui imlias įmones Lietuvos universitetų aplinkoje. Darbo uždaviniai: (1) Pasinaudojant naujojo institucionalizmo teorine prieiga išanalizuoti trigubos spiralės, universitetų antreprenerystės, triguba spirale paremtos inovacijų sistemos sąsajas su mokslui imlių įmonių skatinimu MTEP ir inovacijų politikos kontekste; (2) Naudojantis trigubos spiralės ekosistemos koncepcija, išskirti esminius mokslui imlioms įmonėms palankios ekosistemos komponentus; (3) Apibūdinti institucinę aplinką, darančią įtaką mokslui imlių įmonių skatinimui Lietuvos universitetų aplinkoje; (4) Ištirti mokslui imlių įmonių skatinimo Lietuvos universitetų aplinkoje atvejį; (5) Įvertinti, kaip mokslo, verslo ir valdžios sektoriai bendradarbiauja skatindami mokslui imlias įmones, identifikuojant sisteminius trikdžius bei problemas. Darbe apjungiami analitinis aprašomasis ir tiriamasis metodai, analizuojama ir apdorojama įvairi atvejo analizei reikalinga medžiaga. Empirinei darbo daliai pasirinkta atvejo analizė kaip kokybinio tyrimo strategija, iliustruojanti tiriamąją problemą – mokslo, verslo ir valdžios sąveiką. Atlikta atvejo analizė parodė, kad Lietuvos atveju mokslo, verslo ir valdžios sąveika nėra stipri ir veikiau pereinamoji iš „laissez-faire“ trigubos spiralės konfigūracijos į hibridinę. Mažą mokslui imlių įmonių Lietuvos universitetų aplinkoje skatinimo veiksnumą lemia dažniausiai pasitaikantis konkursinis mokslo ir verslo projektų bei kitų priemonių finansavimas, sąlygojantis netolygumus ir iniciatyvų priklausomybę nuo tokio finansavimo; viena pagrindinių problemų – tyrėjų verslumo trūkumas.

Commercialization of research and development (R&D) results is being understood as the source of socio-economic development in a Knowledge Society. One of many ways to commercialize R&D results is considered to be research-based companies. In these master thesis, research-based companies refers to both spin-off and start-up companies. It is possible to activate the reciprocity among research, business and government sectors with coordinated and appropriate innovation and R&D policies what include promotion of research-based companies. The object of the thesis is promotion of research-based companies at Lithuanian universities. The aim of the thesis is to define of the problems and lags in the reciprocity among research, business and government sectors while promoting the research-based companies at Lithuanian universities. Tasks of the thesis are (1) To analyze the Triple-helix concept, entrepreneurial university and Triple-helix Systems in the frames of New institutionalism (2) To include The ecosystems of Triple collaboration concept in order to define the main components for ecosystems of research-based companies (3) To introduce the government institutional sphere which affects promotion of the research-based companies at Lithuanian universities (4) To examine the case study of promotion of the research-based companies at Lithuanian universities (5) To evaluate the problems and lags of collaboration of research, business and government sectors in promotion of research-based companies. The thesis consists of analytical prescriptive methods, qualitative research and analysis of various data. Empirical research is based on the examination of case study, which represents the main issue, the reciprocity among research, business and government sectors. Results of the research show that the hybrid Triple-helix in Lithuania does not exist, semi-laissez-faire and semi-hybrid configuration works instead. Weak promotion of research-based companies is influenced by the funding schemes incapable to ensure the continuous financing and creates the dependency on the EU funds. Also one the main problems is that academic staff lacks entrepreneurial skills.