Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/125502
Type of publication: master thesis
Field of Science: Edukologija / Education (S007)
Author(s): Banelienė, Giedrė
Title: Paauglių savivertės ir santykių su tėvais sąryšio ypatumai
Other Title: Dependence and Peculiarities of Teenager’s Self-esteem and Relations with Parents
Extent: 77 p.
Date: 12-Jan-2017
Keywords: Paauglystė;savivertė;šeimos tarpusavio santykiai.;Adolescence;self-esteem;family interrelations.
Abstract: Šio darbo tikslas yra atskleisti paauglių savivertės ir santykių su tėvais sąryšio ypatumus. Šeimos ryšiai, tėvų santykiai su vaiku yra pirmasis ir įtaigiausias bendravimo modelis. Santykiai su tėvais – vienas svarbiausių faktorių paauglių savęs vertinimui formuotis. Paauglystė pasižymi atvirumu alternatyvoms ir kaitai, bręstantis žmogus gali keisti jau turimus ateities tikslus ir bandyti siekti naujų. Todėl svarbu suprasti, kaip savivertė keičia ir paveikia mūsų santykius su savimi ir kitais, kaip savivertę galime ugdyti ir ugdytis, kokią įtaką tėvų ir vaikų santykiai daro paauglio savęs vertinimui. Tyrime dalyvavo 62 moksleiviai (14–17 metų amžiaus) ir jų tėvai. Dalyvauti tyrime buvo pakviesti Kauno J. Urbšio katalikiškos mokyklos 8–10 klasių mokiniai ir jų tėvai. Anketa sudaryta iš dviejų dalių: savivertės ir tarpusavio santykių skalės. Paauglių savivertei įvertinti buvo pasitelkta Rosenbergo savivertės skalė (The Rosenberg Self-Esteem Scale; Rosenberg, 1965). Skalė papildyta Christopheʼo André (Kristofas Andrė; g. 1956) – prancūzų psichiatro ir psichoterapeuto savivertės kriterijais iš savivertės pratybų „Netobuli, laisvi ir laimingi“. Tarpusavio santykiams šeimoje nustatyti naudojama Likerto skalė. Taikant šį metodą pateikta teiginių apie tarpusavio santykius moksleiviams ir jų tėvams. Atliktas empirinis tyrimas atskleidė, kad vaikinų savivertė paauglystėje yra aukštesnė. Gerėjant santykiams su tėvais paauglių savivertė gerėja (p < 0,000; r = 0,465). Didėjant tiriamųjų savivertei didėja ir jų pasitenkinimas santykiais (p < 0,003; r = 0,372). Geresnis savęs vertinimas padeda nebijoti imtis sunkių užduočių, pasiekti aukštesnių tikslų, kurie dar labiau pastiprina savivertę. Nustatytas statistiškai reikšmingas ryšys tarp paauglio savivertės ir drąsos imtis sunkių užduočių (p < 0,000; r = 0,671**). Būdami patenkinti savimi, moksleiviai geba džiaugtis ir kitais, savo pasiekimais, kurti platesnius socialinius ryšius. Atskleisti paauglių savivertės formavimosi ir santykių šeimoje su tėvais svarbos sąryšiai leis kurti intervencines, prevencines ar psichoedukacines programas paaugliams ir jų tėvams, mokyti juos socialinės sąveikos, kuri svarbi psichologinei ir emocinei sveikatai, efektyviems bendravimo įgūdžiams. Tai taip pat galėtų padėti paauglystėje išvengti problemų, susijusių su žema saviverte, pagerintų šeimos narių, t. y. tėvų ir paauglių, santykius.
The aim of this thesis is to reveal dependence and peculiarities between teenager’s self-esteem and relations with parents. Family links and parent’s interrelations with children firstly and most suggestively model their communication. Relations with parents belong to the main factors in formation of teenagers’ self-esteem. Adolescence has openness to alternatives and changes and maturing person can change present aims for future and try to test new ones. Therefore, it is important to understand how self-esteem change and influence our self-relations and relations with others and how to nurture and elevate self-esteem; moreover, how the parents-children relations influence teenagers’ self-evaluation. 62 schoolchildren of 14-17 years and their parents participated in the research. Schoolchildren from 8-10 forms and their parents from J. Urbšys Catholic School were invited to participate in the survey. The survey was of two parts: self-esteem and interrelations scale. For evaluation of teenagers’ self-esteem, The Rosenberg Self-Esteem Scale; Rosenberg, 1965, was used. This scale was complemented with criteria of self-esteem practices from Imparfaits, libres et heureux, Pratiques de l'estime de soi (Christophe André). For estimation of family interrelations Likert scale was used. When using latter method, group of affirmations about relations between schoolchildren and their parents were elaborated. Empiric evaluation revealed higher self-esteem for boys. Teenagersʼ self-esteem improves with the recovery of relations with parents (p < 0.000; r = 0.465). Increase of respondents’ self-esteem results in growth of their relations satisfaction (p < 0.003; r = 0.372). Better self-esteem encourages to take more difficult tasks and to reach higher objectives; herewith self-esteem is even more strengthened. A statistically significant association between teenagerʼs self-esteem and courage to undertake difficult tasks was measured (p < 0.000; r = 0.671**). Having better self-satisfaction children can enjoy their own and other peopleʼs achievements and to create wider social relations. Discovered importance and dependencies between teenager’s self-esteem formation and relations in the family and with the parents allow to create preventive, interventive or psychoeducational programs for teenagers and their parents, to teach them better social interaction which is essential for psychological and emotional health and effective communication skills. In addition, this could help to avoid low self-esteem related problems during adolescence, to improve family, i.e. parents and teenager’s relations.
Internet: https://hdl.handle.net/20.500.12259/125502
Affiliation(s): Socialinių mokslų fakultetas
Vytauto Didžiojo universitetas
Appears in Collections:VDU, ASU ir LEU iki / until 2018

Files in This Item:
Show full item record
Export via OAI-PMH Interface in XML Formats
Export to Other Non-XML Formats


CORE Recommender

Page view(s)

25
checked on Mar 30, 2021

Download(s)

111
checked on Mar 31, 2021

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.