Eugenio Barbos Trečiojo teatro kūrybos principai: Beno Šarkos atvejis

Abstract

E. Barba – žinomas kaip teatro režisieriaus, antropologas, 1979 m. įkūręs Tarptautinę teatro antropologijos mokyklą ir padėjęs pagrindus naujai studijų krypčiai – teatro antropologijai. Teatras jam – laboratorinių tyrimų vieta, kurioje vyksta nuolatinis darbas su aktoriumi, siekiant atrasti tokias vaidybos technikas, kuriomis aktorius galėtų paveikti kiekvieną žiūrovą. Šio teatro pagrindas – ne literatūrinis tekstas, tikslas – ne sukurti psichologinį charakterį, o sceninę aktoriaus esatį, paremtą realiu veiksmu. Trečiojo teatro sąvoka susiformavo kaip atsakas į teatrinius reiškinius, egzistuojančius pasaulyje, tačiau stipriai iškrentančius iš tradiciniam ar eksperimentiniam teatrui įprasto teatrinio konteksto. Esminis Trečiojo teatro bruožas yra savitos teatro reikšmės kūrimas, atsiribojant nuo supančios kultūros įtakų ar apribojimų. Kūrybos procesas yra skirtas ne išmokyti, pasiskolinti ar nukopijuoti vaidybos technikas, bet kantriai auginti bei vystyti autentiškų grupių kultūras. Kaip ilgamečių tyrinėjimų pasekmę, detaliai analizuojant spektaklio kūrimo bei sceninės raiškos elementus, E. Barba pateikia naują kūrybos proceso sampratą. Kūrybos procesas Trečiajame teatre yra suvokiamas kaip turintis sluoksniuotą sandarą, tai yra susidedantis iš keletos pakopų: organinės, naratyvinės bei žiūrovą žadinančios dramaturgijos, kurių sąveikos elementus nagrinėjant detaliai, galima pasiekti esminį Trečiojo teatro tikslą – kūrybos principus, kurių dėka būtų sukuriamas aktyvus poveikis žiūrovui. Dramaturgijos sąvoka E. Barbos Trečiojo teatro sampratoje apibūdina sceninių veiksmų darbą, o ne atlikimo metodiką, priklausančią literatūrai. Ši sąvoka čia apima visus kūrybinio proceso elementus (erdvę, muziką, sceninius veiksmus, žiūrovo įtraukimą ir pan.) ir pateikia inovatyvų režisūrinio proceso suvokimą, kuris apima aktoriaus, žiūrovo ir režisieriaus dramaturgiją kūrybiniame procese. Šio darbo objektas – E. Barbos Trečiojo teatro kūrybos principai ir jų sklaida Beno Šarkos kūryboje. E. Barbos Trečiojo teatro kūrybos proceso analizė atskleidė kūrybos principus, kurie gali būti naudojami kaip įrankis analizuojant Trečiojo teatro kūrybą. Atsižvelgiant į tai, kad B. Šarka yra vienas iš ryškiausių marginalaus teatro kūrėjų pavyzdžių Lietuvoje, kuriančių savitą teatro reikšmę, tačiau vis dar netyrinėtų Trečiojo teatro kontekste, nuspręsta ištirti Trečiojo teatro kūrybos atspindžius jo teatre. Tyrimas parodė, jog visi patys reikšmingiausi, su spektaklio kūrimu susiję Trečiojo teatro kūrybos principai egzistuoja ir yra vienaip ar kitaip naudojami B. Šarkos teatre.

E. Barba – one of the most significant and influential contemporary theatre directors, researchers, teachers and practitioners, best known as the founder of the International School of Theatre Anthropology in 1979. Theatre for E. Barba is some kind of laboratory space, where actor is the central figure for his theatrical investigations. As a consequence to his practical researches and experiments, while collaborating with non–European theatre masters and trying to find new kind of theatrical expressions, Third theatre idea has been developed. It was very important as connecting theatre groups in all over the world, which do not belong nor to traditional neither to experimental theatre. These groups created autonomous meaning of the theatre without appealing it to surrounding culture. All in all, such kind of creation described the main aim of E. Barba’s Third theatre – not to copy or take over someone’s acting techniques, but to discover the distinctive theatrical ways of expression. E. Barba presented new conception of creative process as the organization of three dramaturgy levels – organic, narrative and spectator’s. This was some kind of new attitude to directoring process. The conception of dramaturgy here was not related with literature, but rather than that included all performance’s creation elements such as scenic actions, space, music, spectator’s reception and etc. and described creation principles of the Third theatre. The object of this paper – the reflections of E. Barba’s Third theatre creation principles in B. Šarka‘s theatre. The conception of creation process of E. Barba’s Third theatre in this paper revealed the creation principles, which could be used as a tool for Third theatre creation analysis. Taken into consideration, that B. Šarka is one of the most significant examples of marginal theatre creator‘s in Lithuania, who creates his autonomous meaning of the theatre, but his creation still hasn‘t been investigated in the context of Third theatre, it was decided to investigate the reflections of Third theatre creation principles in B. Šarka‘s theatre. The investigation has shown that all the most significant with performance‘s creation related Third‘s theatre creation principles reflect in B. Šarka‘s theatre.