Mokyklinio amžiaus vaikus auginančių romų motinų kasdieninis gyvenimas: stereotipų dekonstrukcija tarpkultūrinio socialinio darbo požiūriu
Griniutė, Asta |
Visuomenės nuostatų apie įvairias socialines grupes tyrimų duomenys atskleidžia, kad romai yra labiausiai nemėgstami ne tik tarp etninių, bet ir tarp socialinių grupių. Socialinėmis nuostatomis ir nuomonėmis atsirasti, be kasdienės žmonių patirties ir sąveikos, didelę įtaką turi žiniasklaida. Apibendrinti vaizdiniai, negatyvus tekstų turinys, nuolat pabrėžiamas kriminalinis aspektas, rašant apie atskirus romų kilmės asmenis, stiprina neigiamas etnines nuostatas bei kuria stereotipus visos romų bendruomenės atžvilgiu. Tai sąlygoja romų patekimą į socialinės atskirties grupes, atskiriant juos nuo galimybės susirasti orų darbą, nuolatinį būstą ar įgyti išsilavinimą. Tyrimo objektas – romų motinų, auginančių mokyklinio amžiaus vaikus, kasdieninio gyvenimo stereotipų dekonstrukcija tarpkultūrinio socialinio darbo požiūriu. Šio tyrimo tikslas – atskleisti, kaip romų motinų, vaikų ir mokytojų pasakojimai apie romų motinų kasdieninio gyvenimo patirtis kuria alternatyvius egzistuojantiems stereotipams motinų gyvenimo patirties konstruktus, tarpkultūrinio socialinio darbo aspektu. Tikslui pasiekti buvo iškelti trys tyrimo uždaviniai: 1) atskleisti kaip tyrimo dalyviai konstruoja romų motinų kasdieninio gyvenimo socialinę situaciją; 2) atskleisti kaip su romais susijusios išskirtinės savybės sąlygoja romų motinų kasdieninio gyvenimo patirtis; 3) atskleisti kaip tyrimo dalyvių pasakojimuose konstruojamos stereotipus paneigiančios romų motinų kasdieninio gyvenimo patirtys, išryškinant tarpkultūrinio socialinio darbo aktualumą. Tyrimo tikslui pasiekti buvo atliktas kokybinis tyrimas, siekiant atskleisti, kaip romų motinų, vaikų ir mokytojų pasakojimai apie romų motinų kasdieninio gyvenimo patirtis kuria alternatyvius egzistuojantiems stereotipams motinų gyvenimo patirties konstruktus. Tyrime remtasi interpretuojamąja – konstruktyvistine ontologija bei subjektyvistine epistemologijos pozicija. Tyrimo dalyviai, tai keturios romų tautybės mamos, trys romų tautybės vaikai ir trys romų vaikams pamokas vedantys mokytojai. Gauti duomenys analizuoti remiantis atvejų analizės metodu, sudarant konceptualias kategorijas ir taikant temų analizės metodą. Tyrimu atskleista, kad romų tautybės mamos, auginančios mokyklinio amžiaus vaikus, kasdieniniame gyvenime dažnai patiria neigiamą požiūrį į save kaip į etninės grupės narį bei susiduria su visuomenės stereotipizavimu. Romų mamų kasdienybė kupina socialinių, psichologinių ir materialinių sunkumų. Kasdienybėje romų mamos pagalbos sulaukia iš nevyriausybinių organizacijų arba fizinių asmenų, jų pačių stiprybės, tradicijų puoselėjimas suteikia žinojimo apie šią etninę grupę ir aktualizuoja tarpkultūrinio socialinio darbo svarbą.
Data about societal attitudes of various social groups reveals that Roma are the most unpopular not only among the ethnic, but also between social groups. Society's attitudes and prejudice about daily human experience and interaction is strongly influenced by the media. Summarized images, negative texts that constantly emphasize the criminal aspect of the individual persons of Roma origin, influence negative ethnic attitudes and stereotypes about the Roma community. It leads to the research question - how Roma mothers with school-age children, daily life is conditioned by society existing stereotypes about the Roma as an ethnic group. Also, it raises the question how Roma mothers’, children’s’ and teachers’ talk about their life experiences, can deconstruct these stereotypes, denying the existence of such an approach the purity and how it can develop alternative maternal life experience constructs. The object of the research - the deconstruction of stereotypes about daily life of Roma mothers with school-age children. The aim of the study was from intercultural social work perspective to disclose how in Roma mothers, children and teachers talk about the Roma mothers’ everyday life experiences are constructed alternatives to existing stereotypes about Roma mothers’ everyday life. Three objectives were formulated: 1) to disclose how the research participants construct social situation of Roma mothers everyday life; 2) to disclose how the Roma peculiarities leads Roma mothers everyday life experiences; 3) to disclose how research participants’ construct Roma mothers everyday life experiences that deny dominant stereotypes from intercultural social work perspective. Qualitative research methodology was used and based on interpretative - constructivist ontology and epistemology subjectivist position. Four Roma mother, three Roma children and three Roma children’s’ teachers were invited to participate in the study. Semi structured face-to-face interview was used as data collection method. The data were analyzed on the basis of case study method, creating conceptual categories and topics under analysis. Data analysis disclosed that Roma mothers with school-age children in their everyday life, often experience negative attitude to oneself as a member of the ethnic group and are faced with the challenges facing society stereotyping. Roma mothers’ everyday life is full of social, psychological and material difficulties. The study also revealed that the daily life of the Roma mother receives the most aid from non-governmental organizations or individuals. The need for intercultural competency and holistic interventions from intercultural social work perspective is emphasized.