Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/125407
Type of publication: master thesis
Field of Science: Edukologija / Education (S007)
Author(s): Palubinskas, Mantas
Title: Gimnazijų mokinių gamtos mokslų dalykų mokymosi patirtys: veiksniai, lemiantys mokymosi (ne)patrauklumą
Other Title: The Experiences of Gymnasium Students Science Studies: Determinant Factors of Learning (Un)attractiveness
Extent: 50 p.
Date: 25-May-2016
Keywords: Gamtos mokslai;mokymosi (ne)patrauklumas;mokymosi veiksniai.;Nature of science;learning (un)attractiveness;factors of learning.
Abstract: Tyrimo problema. Stokojama moksliniais tyrimais pagrįstų duomenų apie veiksnius lemiančius gamtos mokslų ne/patrauklumą gimnazijoje, kurie į šią problemą pažvelgtų iš mokinio pozicijos. Kol kas atlikti tyrimai pateikia tik statistinius duomenis, kurie neišaiškina problemos priežasčių. Tyrimo klausimai: Kokie mokymosi motyvai yra susiję su gamtos mokslų dalykų mokymosi (ne)patrauklumu gimnazijos mokiniams? Kokie mokymosi aplinkos ar erdvės aspektai mokiniams formuoja gamtos mokslų dalykų mokymosi (ne)patrauklumą? Kokiomis mokymosi nuostatomis vadovaudamiesi mokiniai (ne)motyvuoja savęs mokytis gamtos mokslų dalykus? Tyrimo objektas. Veiksniai lemiantys gamtos mokslų ne/patrauklumą Tyrimo tikslas. Analizuoti gimnazijos mokinių gamtos mokslų dalykų mokymosi patirtis, išgryninant veiksnius, susijusius su mokymosi (ne)patrauklumu. Tyrimo imtis. Tyrime dalyvavo 12 moksleivių, atstovaujančių II–IV gimnazijos klases. Tyrimo metodai: mokslo šaltinių apžvalga, pusiau struktūruotas interviu, kokybinė turinio analizė. Rezultatai. Iš tyrimo metu surinktų ir apdorotų interviu buvo išskirtos 4 kategorijos: ugdytojo savybės; žinių praktiškumas; mokymosi veiksniai; mokinio individualumas. Iš išskirtų kategorijų pastebėta, kad svarbiausias veiksnys lemiantis mokymosi patrauklumą visų mokomųjų dalyku atžvilgiu yra ugdytojo – mokytojo turimos savybės. Analizuojant veiksnius lemiančius gamtos mokslų dalykų (ne)patrauklumą gimnazijos mokiniams svarbus buvo žinių praktiškumas, naujų mokymosi metodų ir priemonių būtinumas. Išskirtas, bet mažiausiai atskleistas veiksnys lemiantis mokymosi (ne)patrauklumą yra mokinio individualumas. Išvados. Tyrimo metu iš surinktų duomenų išskirti mokymo(si) veiksniai, kurie susiję su gamtos mokslų dalykų mokymosi (ne)patrauklumu gimnazijos mokiniams. Pats svarbiausias veiksnys yra ugdytojas, kuris pasižymi tokiomis savybėmis: motyvuotas; pastabus; demokratiškas; geras oratorius; moka į pamoką integruoti kitus mokomuosius dalykus; naudoja naujausias technologijas; dalyvauja papildomoje veikloje ir įgytas papildomas žinias perteikia mokiniams; neužsiimantis pašaline veikla pamokų metu. Mažiau svarbus veiksnys, susijęs su gamtos mokslų dalykų mokymosi (ne)patrauklumu gimnazijos mokiniams yra žinių praktiškumas. Žinių pateikimas praktiškai, kompensuoja didelį gamtos mokslų dalykų žinių kiekį. Vertinant mokymosi aplinkos ar erdvės aspektus nepastebimas žymus poveikis gamtos mokslų dalykų (ne)patrauklumui. Tačiau aiškiai išreikštas naujausių technologijų, metodų poreikis. Taip pat gamtos mokslų (ne)patrauklumą lemia individualios mokinio savybės, kylančios iš ateities planų ir aplinkinių perteikiamos nuomonės apie gamtos mokslų dalykus bei mokytoją.
Background. There is a lack of research about factors, which determine the un/attractiveness of science in gymnasium, which would look at the issue at the pupil‘s position. Yet the research gives only statistical data that does not explain the reason of the problem. Research questions. Which motives of learning are related to (un)attractiveness of learning science for gymnasium students? Which aspects of learning surroundings and space form to students the (un)attractiveness of science learning? Which attitudes lead the students to demotivate themselves to learn science. Research subject: Factors that determine the un/attractiveness of science. Reseach aim: To analyse the gymnasium students experiences of learning science in order to ascertain the factors related to (un)attractiveness of learning. Sample. 12 students of IInd – IVth gymnasium forms have taken part in the research. Methods: literature review, semi-structured interview, qualitative content analysis. Findings. There were structured four categories: features of educator; practicality of knowledge; factors of learning; individuality of a student. These categories revealed the fact that educator‘s features are the most important factors which determine the attractiveness of learning in terms of all educational subjects. While analyzing the factors of the (un)attractiveness of science learning, the practicality of knowledge, new learning methods and necessity of devices were very important for gymnasium students. The personal student‘s individuality is structured but least revealed factor which determines the (un)attractiveness of learning process. Conclusions. The most important factor is the teacher whose significant features are: motivation, observation, democracy and who is a good orator, too; who is able to integrate other school subjects; who uses the newest technologies; also who takes part in additional activity and its acquirements imparts the students; who is not engaged in lateral activities during lessons. The practicality of knowledge is a less important factor related to (un)attractiveness of science learning for gymnasium students. Practical conveyance of knowledge supplies a large amount of science subject. Considering learning surroundings and space aspects there has been noticed a vivid effect on the (un)attractiveness of science. However, there was clearly expressed a demand of the newest technologies and methods. Also the (un)attractiveness of science is determined by the student‘s individual features, caused of the future plans and other people‘s opinion of science subject and its teacher.
Internet: https://hdl.handle.net/20.500.12259/125407
Affiliation(s): Socialinių mokslų fakultetas
Vytauto Didžiojo universitetas
Appears in Collections:VDU, ASU ir LEU iki / until 2018

Files in This Item:
Show full item record
Export via OAI-PMH Interface in XML Formats
Export to Other Non-XML Formats


CORE Recommender

Page view(s)

16
checked on Mar 30, 2021

Download(s)

32
checked on Mar 31, 2021

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.