Raudondvario (Kauno r.) senosios kapinės (1795–2016 m.): paveldo aspektai

Abstract

Šiame darbe kaip daugialypis kultūros paveldo objektas nagrinėjamos Raudondvario (Kauno r.) senosios kapinės 1795 – 2016 m. laikotarpiu. Kapinės analizuojamos trimis pagrindiniais aspektais: istoriniu, estetiniu ir etnografiniu. Kreipiamas dėmesys tiek į materialųjį, tiek į nematerialųjį (simbolika, anapusinio pasaulio vaizdiniai, papročiai) kapinių paveldą. Darbo tikslas yra atskleisti įvairialypes Raudondvario senųjų kapinių paveldo vertes, remiantis tiek rašytiniais šaltiniais (prisiminimais, archyviniais dokumentais, bažnytinėmis metrikų knygomis), tiek ikonografija bei kartografija (istoriniais žemėlapiais, nuotraukomis, piešiniais). Tyrimas padalintas į keturis skyrius. Pirmajame skyriuje aptariama Raudondvario senųjų kapinių atsiradimo ir raidos istorija, siejant ją su tvarkymo ir paveldosaugos problemomis. Antrajame skyriuje nagrinėjama šių kapinių istorinė vertė, pasireiškianti per čia palaidotus žymius žmones, susijusius su istoriniais įvykiais ar reiškiniais. Trečiasis skyrius skirtas Raudondvario senųjų kapinių estetinės vertės aptarimui: apžvelgiami vertingesni mažosios architektūros statiniai iš akmens, medžio, metalo ir betono. Ketvirtajame skyriuje analizuojama etnografinė medžiaga apie šias kapines: prisiminimai apie apeigas, antkapinių paminklų epitafijos. Tyrimo eigoje buvo padaryta keletas išvadų. Raudondvario senosios kapinės mena Abiejų Tautų Respublikos didikų laidotuvių tradicijas (Zabielienės laidotuvės XVIII a. pabaigoje). XIX a. kapinių panoramoje vyravo mediniai kryžiai; akmeninius paminklus statėsi tik turtingieji. XX a. pirmojoje pusėje kapinėse palaidota nemažai knygnešių, Antrojo pasaulinio karo metais – nepriklausomai Lietuvai nusipelniusių kariškių ir rezistentų. Kalbant apie menines formas, kapinėse ryški augalinio ornamento dominantė. Antkapių epitafijos Raudondvario senosiose kapinėse žymi dvi kultūrines epochas – lenkiškąją (XVIII - XX a. pradžia) ir lietuviškąją (XX-XXI a.). Epitafijose atsiskleidžia gili pamaldumo Mergelei Marijai tradicija. Sovietmečiu epitafijose ima dominuoti gimtosios žemės vaizdinys, kuris tampa itin aktualus vykdytų represijų sąlygomis. Raudondvario senųjų kapinių raidos istorija atspindi ne vien miestelio, bet ir Lietuvos kultūrinį kitimą.

This work discusses the Old Cemetery of Raudondvaris (Kaunas district) in 1795 – 2016, viewing it as a multifaceted object of cultural heritage. The Old Cemetery is analyzed in three different aspects: historical, ethnographical and from art history perspective. Attention is paid to the material cultural heritage of the cemetery, as well as to intangible cultural heritage (symbolism, images of the afterlife, traditions). The aim of this work is to reveal the variety of cultural values connected to the Old Cemetery of Raudondvaris, basing the research on the data extracted from written sources (memoirs, archive documents, church metrical books), as well as from iconography and cartography (historical maps, photographs, drawings). The research is divided into four chapters. The first one discusses the history of Raudondvaris Old Cemetery founding and development, in relation with its management and heritage protection problems. The second chapter discusses the historical value of Raudondvaris Old Cemetery, which manifest itself via famous people, who are connected to historical events and were buried here. The third chapter is dedicated to the review of the Old Cemetery from the art history perspective: more valuable pieces of small architecture from wood, stone, iron and concrete are discussed. In the fourth chapter ethnographical material concerning this cemetery is analyzed (memoirs about ceremonies, tombstone epitaphs). As a result, several conclusions were made. The Old Cemetery of Raudondvaris is connected to the tradition of noblemen funerals in Polish–Lithuanian Commonwealth (the funeral of Mary Theresa Zabiełło at the end of 18th century). In the 19th century wooden crosses were dominant in the cemetery panorama; to erect stone tombstones could only afford rich people. In the first half of 20th century at Raudondvaris Old Cemetery were buried a number of Lithuanian book smugglers (knygnešiai), during the Second World War – several distinguished military resisters. Considering the artistic form, plant motif is dominant at the cemetery. Tombstone epitaphs at Raudondvaris Old Cemetery signify two cultural periods: Polish (18th- 20th century) and Lithuanian (20th- 21st century). Epitaphs reveal a deep devotion to the Blessed Virgin Mary. In the soviet period, because of the repressions, the image of native soil became dominant. The history of Raudondvaris Old Cemetery reflects the cultural development of the town, as well as the history of the nation.