Vyresniųjų klasių (nuo X iki XII) mokinių save žalojančio elgesio, subjektyvios sveikatos vertinimo ir prisitaikymo mokyklai sąsajos

Abstract

Tyrimo tikslas – nustatyti vyresnių (nuo 10 iki 12) klasių mokinių save žalojančio elgesio, subjektyvios sveikatos vertinimo ir prisitaikymo mokyklai sąsajas. Tikslui pasiekti šis tyrimas buvo vykdytas bendradarbiaujant su Raseinių rajono visuomenės sveikatos departamento biuru ir apėmė visas Raseinių miesto, ir jo rajono ugdymo įstaigas. Tyrime dalyvavo 947 mokiniai iš kurių 51,2 % vaikinai ir 48,8 % merginos. Nuo 10 iki 12 klasės mokiniai, kurie klasėse buvo pasiskirstę tolygiai. 10 klasės moksleiviai sudarė 36,9 %, 11 klasės – 31,8 %, o 12 klasės – 31,4 % visos imties. Tyrime naudojamų instrumentų autorius: Goštautas, metodikos skirtos įvertinti subjektyvią sveikatą, žalingų įpročių (t. y. alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo) bei prisitaikymo mokyklai ir polinkio į savižudybę apraiškas. Rezultatai įrodė, jog egzistuoja ryšiai tarp save žalojančio elgesio, subjektyvios sveikatos vertinimo ir prisitaikymo mokyklai, tačiau šie reiškiniai skiriasi klasių ir lyčių atžvilgiu, bei nuo psichiką veikiančių medžiagų vartojimo rūšies. Šiame darbe psichiką veikiančios medžiagos ir polinkis į savižudybę nagrinėjamas kartu, kaip save žalojantis elgesys. Šis tyrimas įrodė, jog mokiniai, kurie išgeria daugiau alkoholinių gėrimų, savo fizinė sveikatą vertina palankiau, nei mažiau geriantys mokiniai. Polinkis į savižudybę visų mokinių tarpe, yra labiau susijęs su psichinės ir emocinės sveikatos vertinimu (r = -0.26, p < 0.05). Kuo mokiniai palankiau vertina savo psichinę ir emocinę sveikatą, tuo jų polinkis į savižudybę yra mažesnis. 10 bei 11 klasės merginoms nustatyta, jog problemiškas prisitaikymas mokykloje yra su polinkiu į savižudybę, o vaikinų tarpe šis reiškinys nestebimas (nes p > 0.05). 10 – 12 klasės vaikinų ir merginų žalingų įpročių ypatumai nevienodai susiję su tiriamųjų prisitaikymu mokykloje, nes skirtingose mokinių grupėse stebimos skirtingos tendencijos. Kuo moksleiviai palankiau vertina savo psichinę ir emocinę sveikatą, tuo jų prisitaikymas mokykloje yra lengvesnis. The aim of the study was to measure the relations between the self-destructive behaviour, subjective health evaluation and school adaptation among students of 10-12th classes. The research was conducted in collaboration with Raseinių rajono visuomenės sveikatos departamento biuras (a public health institution of the town named Raseiniai) and included all educational institutions in Raseiniai and its district. A total number of 947 pupils (51,2 % male, 48,8 % female) took a part in the study. The participants had an equal distribution among 10th (36,9 %), 11th (31,8 %) and 12th (48.8 % ) classes. The author of methods used was a professor habilitated Goštautas. These methods were designed to assess the following constructs: the subjective health, the addictive behaviour (i.e. alcohol consumption, smoking and use of other psychoactive substances) and the tendency to commit a suicide. The results confirmed the fact that there were the relations between the self-destructive behaviour, subjective health evaluation and school adaptation. Indeed, these phenomena were different regarding the number of classes, the type of psychoactive substances being used and between genders. In this study, an umbrella term for the both, the consumption of psychoactive substances and the tendency to commit a suicide, was used. It was observed that the pupils, who claimed to drink more alcohol, had weaker tendency to commit a suicide. Also, the results revealed that the better the participants rated their psychical and emotional health, the less they tended to commit a suicide (r = -0,26, p < 0.05). There was a statistically negative correlation between the school adaptation and the tendency to commit the suicide among the 10-11th grade girls. Contrarily, there was no statistically significant such a correlation among 10-12th grade boys, because in diffrernt gruops of them, there were different tendencies. Furthermore, it was shown that the better pupils evaluated their psychical and emotional health, the better their scholl adaptaion was.