Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/125346
Type of publication: master thesis
Field of Science: Politikos mokslai / Political sciences (S002)
Author(s): Pranskūnas, Marius
Supervisor: Jonutytė, Jurga
Title: G. Deleuze‘o įtraukimo samprata ir diferencialinė lygtis: mokslo metodas ir kitimas
Other Title: G. Deleuze‘s Concept of Inclusion and Differential Equation: Scientific Method and Becoming
Extent: 78 p.
Date: 25-May-2016
Keywords: G. Deleuze;diferencialinė lygtis;tapsmas.;G. Deleuze;differential equation;becoming.
Abstract: G. Deleuze‘as sukuria metodą, einantį už dichotomijų ir jų įtampų kaip pozityvizmo ir reliatyvizmo, mikro ir makro, subjekto ir objekto, ir t.t. G. Deleuze‘as pasiūlo savitą požiūrį į kitimo problemą, kurią susieja su įtraukimo logika. G. Deleuze‘as siekia sukurti nepalyginamybių logiką, kurioje opozicijos ir prieštaravimai nebūtų neigiami aspektai, o priešingai – stengiasi juos parodyti kaip daugybę teigiamų jungčių, nuolat tampančių ir probleminančių pačią struktūrą. Šio darbo tikslas yra išnagrinėti G. Deleuze‘o įtraukimo logiką ir diferencialinę lygties sąsają per mokslo ir kitimo konceptus. Šiam darbo tikslui pasiekti išsikelti keturi uždaviniai: pirmiausiai, paaiškinama G. Deleuze‘o įtraukimo logika; tuomet atskleidžiama kontinuumo istorijos tarp G. Deleuze’o įtraukimo logikos ir jos sąsajos su Leibnizo diferencialine lygtimi; trečiuoju uždaviniu išnagrinėjamas G. Deleuze’o atsitiktinumo (lingvistikos ir diferencialinės lygties) modelį, aiškinantį įtraukimo logiką; galiausiai, išanalizuojama G. Deleuze‘o pateikiama diferencialinė lygtis kaip mokslo kitimo galimybė. Per diferencialinę lygtį G. Deleuze’as pagrindžia įtraukimo logiką. G. Deleuze‘ą galima laikyti filosofu, sprendžiančiu kontinuumo problemą. G. Deleuze‘as siekia įtraukti begalybę, kuri paremia įtraukimo logiką. Todėl G. Deleuze‘ui reikalinga G. W. Leibnizo matematika ir metafizika, bei du jo sukurti principai. Pirmasis – diferencialinė lygties pateikimas kaip nuolatinis kitimas ir kreivės apskaičiavimas, tai be galo mažo skaičiaus pagrindimas. Antrasis – geriausių pasaulių koncepcija. G. Deleuze’as transformavo šiuos du Leibnizo modelius, nes jam netiko, kad Leibnizo pasaulis yra konvergentiškas. G. Deleuze‘as siūlo, kad fizika turėtų būti kaip chaoso dėsniai, atvira erdvė visoms įmanomoms galimybėms įvykti: per skirtingas meno, mokslo ir filosofijos praktikas galima atrasti erdvę, kurioje negalima atskirti, ar tai mokslininkas, rašytojas ar teologas. 
G. Deleuze creates the method, which goes beyond dichotomies and their tensions like positivism and relativism, micro and macro, subject and object, etc. G. Deleuze suggest its own point of view for the problem of change, where opposition and contradiction would not have negative aspects, but on the contrary - to try to show how many positive connections, constantly acquiring and problematizing the structure. Therefore, the main purpose of the work is to disclose G. Deleuze’s concept of inclusion and differential equation through the concepts of science and change. Main tasks to achieve the goal are: 1) to clarify G. Deleuze’s logic of inclusion, 2) to disclose the history of continuum in relation to G. Deleuze’s logic of inclusion and Leibniz’s differential equation, 3) to explain G. Deleuze’s model of randomness (linguistics and differential equations), which explains the logic of inclusion, and 4) to analyse G. Deleuze’s differential equation as a possibility for the change of science. Through the differential equation G. Deleuze justifies the logic of inclusion. G. Deleuze could be considered as a philosopher, solving the problem of the continuum. G. Deleuze seeks to incorporate the infinity, which supports the logic of inclusion. Therefore, G. Deleuze uses the mathematics and metaphysics created by G. W. Leibniz, as well as two his principles. The first - the representation of differential equation as a constant change and curve calculation thus justifying the infinitesimal number; the second is the concept of the best worlds. G. Deleuze transformed these two models of G. W. Leibniz, because he did not want to approve the convergent world of G.W. Leibniz. G. Deleuze suggests that physics should be acknowledged as the laws of chaos and as an open space for all kinds of possibilities to occur: through different practices of art, science and philosophy a new space could be found, where it is impossible to separate whether somebody is a researcher, writer or theologian.
Internet: https://hdl.handle.net/20.500.12259/125346
Appears in Collections:VDU, ASU ir LEU iki / until 2018

Files in This Item:
Show full item record
Export via OAI-PMH Interface in XML Formats
Export to Other Non-XML Formats


CORE Recommender

Page view(s)

7
checked on Jun 6, 2021

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.