13–15 metų mokinių saviveiksmingumo ir patiriamų patyčių reikšmė jų mokymosi motyvacijai

Abstract

Tyrimo tikslas – įvertinti 13–15 metų mokinių saviveiksmingumo ir patiriamų patyčių reikšmę jų mokymosi motyvacijai. Tyrime dalyvavo 219 mokinių, besimokančių 6–9 klasėse, iš trijų mokyklų Telšių rajone ir Kaune. Iš jų – 109 berniukai (49,8 proc.) ir 110 mergaitės (50,2 proc.). Tiriamųjų amžius buvo nuo 13 iki 15 metų, amžiaus vidurkis 14,01 m. Tiriamųjų buvo prašoma užpildyti klausimynus, kuriais buvo vertinama jų vidinė ir išorinė mokymosi motyvacija (Beniulienė, 2007), saviveiksmingumas (Muris, 2001; „Self-Efficacy Questionnaire for Children, SEQ-C“) bei paauglių įsitraukimas į patyčias (A. Kaubrytė, 2015). Tyrimo rezultatai parodė, kad, didėjant 13–15 metų amžiaus mokinių bendrojo saviveiksmingumo įverčiams, didėja ir jų vidinė mokymosi motyvacija. Išorinė mokymosi motyvacija nesiskiria tarp aukštesnio ir žemesnio akademinio saviveiksmingumo grupių. Taip pat 13–15 metų amžiaus mokinių saviveiksmingumas siejasi su patiriamomis patyčiomis. Vaikinų bendrasis, socialinis, emocinis saviveiksmingumas nesiskiria, priklausomai nuo įsitraukimo į patyčias grupių. Merginų, patiriančių patyčias, bei merginų, patiriančių patyčias ir iš kitų besityčiojančių, bendrasis, socialinis, emocinis saviveiksmingumas yra statistiškai reikšmingai žemesnis, lyginant su nedalyvaujančiomis patyčiose merginomis. Tyrimo rezultatai parodė, kad 13–15 metų amžiaus mokinių mokymosi motyvacija nesiskiria, priklausomai nuo įsitraukimo į patyčias. Galiausiai nustatyta, kad 13–15 metų amžiaus mokinių vidinę mokymosi motyvaciją geriausiai prognozuoja aukštesnis mokinio saviveiksmingumas ir lytis.