Žanro reikšmė šiuolaikinio Lietuvos kino industrijoje

Abstract

Jau ne pirmus metus pastebimas lietuvių kino kūrėjų darbų realizavimas ir išviešintas pateikimas Lietuvoje veikiančiuose kino teatruose, kelia tautiečių užmojų konkuruoti su vakarietiška produkcija įspūdį. Magistro darbe nagrinėjama žanrinių šiuolaikinio Lietuvos kino projektų situacija, galimybės industrijoje. Pasirinkus konkrečius atvejus – Režisieriaus Emilio Vėlyvio darbas „Zero 2” (2010 m.), režisieriaus Donato Ulvydo kino juostos „Tadas Blinda. Pradžia“ (2011 m.) bei „Valentinas vienas“ (2013 m.), režisierės Kristinos Buožytės „Aurora“ (2012 m.) ir Ričardo Matačiaus „Rūsys“ (2014 m.) – tiriama šiuolaikinio Lietuvos kino, esančio ganėtinai ankstyvoje pakopoje, lyginant padėtį su europine ar amerikietiška kino istorija. Šiame darbe siekiama įrodyti ir pagrįsti žanro naudą būtent šiuolaikinio kino projektams Lietuvoje. Besisteigiančioje šalies industrijoje, kurioje nėra nusistovėjusių tradicijų kuriant žanrinį kiną, siekiama pateikti kuo išsamesnę žanro teorijos analizę bei ištyrus konkrečius šalies kino projektų pavyzdžius ir žanro panaudojimo momentus, jų marketingo priemones įvertinti dabartinę situaciją bei perspektyvą. Empirinėje darbo dalyje pateikiamos pasirinktų filmų, jų viešinimo priemonių – reklaminių anonsų, plakatų, analizės. Tam, kad atskleisti santykį ir realų poreikį iš auditorijos rakurso, buvo sukurta apklausos anketa, remiamasi duomenų analizės rezultatais. Išvadose pristatoma nuomonė, jog žanrinis kinas yra daugelyje šalių patikrintas kino gamybos metodas, nereiškianti menkos meninės kokybės ar prasto turinio, o reikalaujantis žanrinės sistemos išmanymo ir tikslinga panaudojimo, norint sukurti sėkmingą produktą, rinką, industriją.