| Abstract: | Šio magistro baigiamojo darbo, pavadinimu „Ikimokyklinio amžiaus vaikų rišlusis pasakojimas: vaizdinio ir garsinio stimulo poveikis kalbai ir struktūrai“, objektas – ikimokyklinio (5–6 metų) amžiaus vaikų naratyvo ypatybės. Darbo tikslas – įvertinti skirtingų stimulų (vaizdinio ir garsinio) poveikį ikimokyklinio (5–6 metų) amžiaus vaikų naratyvo kokybei. Remiantis teorine literatūra ir užsienio mokslininkų atliktais tyrimais (Schneider, Dube 2005), šiame darbe iškeltos dvi hipotezės: 1) tikėtina, kad ikimokyklinio amžiaus vaikų naratyvai, sukurti taikant vaizdinius stimulus, bus turtingesni, pasižymės didesne siužetinių linijų raiška, leksine įvairove ir sudėtingesne sintakse; 2) poveikis naratyvo kokybei yra priklausomas nuo užduoties eilės (1 ir 2 sesija), naratyvo tipo (pasakojimas ir atpasakojimas) ir sudėtingumo („Paukščiukų istorija“ ir „Ožkiukų istorija“). Šis tyrimas atliktas panaudojant pusiau eksperimentinį (angl. elicitation / semi-experimental) metodą, kuris padeda tyrėjams skatinti kalbos produkciją ir kontroliuoti tyrimo situaciją, tačiau išlaiko pokalbio eigą kuo natūralesnę. Naratyvai išgauti taikant lietuvių kalbai adaptuotą (Balčiūnienė, Dabašinskienė 2012) tyrimo metodiką The Multilingual Assessment Instrument for Narratives – MAIN (Gagarina et al. 2012). Šio magistro baigiamojo darbo tiriamoji medžiaga – 24 ikimokyklinio (5–6 metų) amžiaus vaikų pasakojimų, išgautų naudojant paveikslėlių sekos vaizdinį stimulą, ir atpasakojimų, išgautų naudojant garsinį stimulą, įrašai (iš viso 48 vnt.). Tiriamųjų grupę sudarė 59–74 mėnesių amžiaus vaikai, lankantys darželį. Sudarant tiriamųjų imtį, atsižvelgta į jų sveikatos būklę, t. y. tyrimui pasirinkti tik tie vaikai, kuriems nenustatyti jokie fonetiniai, fonologiniai ar kitokie kalbos sutrikimai Apdorojus gautus rodiklius SPSS (Statistical Package for the Social Sciences) programa nustatyta, kad užduoties tipas (pasakojimas ir atpasakojimas), eilė (1 ir 2 sesija) ir sudėtingumas („Paukščiukų istorija“ ir „Ožkiukų istorija“) skirtingai veikia atskiras naratyvo makrostruktūros ir mikrostruktūros ypatybes, todėl pedagogai ir kiti specialistai norėdami visapusiškai įvertinti ikimokyklinio amžiaus vaikų naratyvo kūrimo gebėjimus, turėtų taikyti tiek vaizdinį, tiek garsinį stimulą.
The aim of the paper “Narrative of Preschool Children: the Impact of Visual and Auditory Stimuli on Language and Structure” is to evaluate the impact of different stimuli (visual and auditory) on narrative quality of 5- and 6-year-olds. The object of the research is narrative features of 5- and 6-year-olds. Based on the theoretical literature and foreign scientific studies, the following hypotheses have been raised: 1) it is likely that narratives of pre-school children created using visual stimuli, will be richer, tend to have more plot lines, lexical diversity and complex syntax; 2) the impact on the narrative quality depends on task order (1st and 2nd session), story mode (storytelling and retelling) and story complexity (“Baby Birds” and “Baby Goats”). This study was carried out using a semi-experimental method which helps researchers to promote language production and control the process of a research as well as keeps the process of an interview as natural as possible. Narratives were elicited using the methodology of narrative analysis The Multilingual Assessment Instrument for Narratives - MAIN (Gagarina et al. 2012) adapted to Lithuanian language (Balčiūnienė, Dabašinskienė 2012). The research material of this master’s thesis consists of records of 24 pre-school (5-6 years of age) children's stories elicited using a visual stimulus of a picture sequence and stories elicited using an auditory stimulus of another picture sequence (48 records in total). The study population consisted of 59-74 months old children attending kindergarten. When preparing the test sample, the health state of children was taken into account, i.e. only those children who did not show any phonetic, phonological or other speech disorders were selected for the research. After processing the data of the research with SPSS (Statistical Package for the Social Sciences) program, it was found that the task mode (storytelling and retelling), task order (1 and 2 session) and story complexity (“Baby Birds” and “Baby Goats”) impacted differently particular features of narrative macrostructure and microstructure. Thus teachers and other professionals should use both visual and auditory stimuli in order to get a full view of preschool children's narrative skills. |
