Tai ne naujo gyvenimo pradžia: senyvo amžiaus žmonių kasdienio gyvenimo globos namuose patirtys

Abstract

Nepaisant žinių apie senėjimą ir senyvo amžiaus žmonių gerovę, palyginti mažai žinoma apie vyresnio amžiaus žmonių kasdienį gyvenimą. Dauguma žinių apie vyresniųjų asmenų kasdienę veiklą turime kylančių iš klinikinės geriatrijos. Altergott (1988) teigimu, atsižvelgiant į didesnį kasdienio gyvenimo senatvėje vaizdą, galima matyti, kad tai grindžiama užduotimis per tam tikrą laiko intervalą ir daugiausia dėmesio skiriama veiklos rūšims, neatsižvelgiant į laiką, fizinį, ir socialinį kontekstą. Vertinant senų žmonių gerovę gyvenant globos namuose, reikėtų atkreipti dėmesį į keletą svarbių veiksnių: asmeninių santykių palaikymas, tinkamos kasdienės veiklos parengimas bei tapatumo ir tęstinumo jausmas. Tyrimu siekiama prisidėti prie socialinio darbo su pagyvenusiais žmonėmis žinių pritaikymo socialinio darbo praktikos ir mokslo srityse, dirbant su senyvo amžiaus asmenimis gyvenančiais globos namuose. Tyrimo objektas – senyvo amžiaus žmonių kasdienio gyvenimo globos namuose patirtis, tęstinumo teorijos aspektu. Tyrimo tikslas – atskleisti senyvo amžiaus žmonių kasdienio gyvenimo globos namuose patirtis, tęstinumo teorijos aspektu. Tyrimo uždaviniai: 1) Atskleisti senyvo amžiaus žmonių asmeninių santykių patirtis kasdieniame globos namų gyvenime. 2) Aprašyti senyvo amžiaus žmonių veiklos prasmingumą, gyvenant globos namuose. 3) Aprašyti, kaip globos namų gyventojų pasakojimuose konstruojamas gyvenimo tęstinumas gyvenant globos namuose. Tyrimo tikslui pasiekti buvo pasirinktas kokybinis tyrimas. Tyrimui duomenys rinkti naudojant iš dalies struktūruotą interviu. Tyrimui atskleisti pasirinkta interpretuojamoji - konstruktyvistinė ontologija ir subjektyvistinė – interpretuojamoji epistemologija. Tyrimo dalyviai buvo pasirinkti patogiosios atrankos, bei remiantis “sniego gniūžtės” atrankos metodais. Tyrimo metu viso buvo atlikti 7 tyrimo interviu. Atlikti 4 interviu su senyvo amžiaus žmonėmis, gyvenančiais globos namuose, bei 3 interviu - su ten dirbančiomis darbuotojomis. Atlikus tyrimą paaiškėjo, jog asmeninių santykių svarba sudaro didelę kokybiško senų žmonių gyvenančių globos namuose gyvenimo dalį. Tuo pačiu atsiskleidė, jog pagarba sau ir kitam turi labai didelę reikšmė bendraujant su kitais asmenimis. Veiklos prasmingumo perspektyvoje atsiskleidė skirtingos kategorijos: savęs suvokimas, mėgstama veikla, nepriklausomybės troškimas, veikla ir santykiai bei motyvacija veiklai. Taip pat labai išryškėjo globos namų gyventojų veiklos trukdis - tai sveikatos problemos, dėl kurių daugelis globos namų gyventojų negali užsiimti sau mėgiama veikla. Gyvenimo tęstinumo perspektyvoje atsiskleidė dvi skirtingos kategorijos: tęstinumas ir netęstinumas. Namų, veiklų, santykių tęstinumas ir namų, veiklų, santykių netęstinumas. Remiantis tyrimo duomenimis, darbe pateikiamos rekomendacijos socialiniams darbuotojams bei tyrėjams.

Despite knowledge about aging and senior people's well-being, relatively little is known about senior people's daily lives. Most of the knowledge of senior individuals' daily activities we have from clinical geriatrics. According Altergott (1988), taking into the account the larger picture of daily life of senior people, can be noticed that it is based in the tasks within a certain time interval, and focuses on daily activities, regardless the time, physical and social context. Assessing the well-being of senior people living in nursing homes, should pay attention to several important factors: personal relations support, adequate preparation and daily activities, and the sense of identity and continuity. The research aims to contribute to the application of knowledge in social work practice and science by working with senior people living in nursing homes. The object of research - senior people's everyday life experience in nursing homes, in continuity theory aspect. The aim of research - to reveal the senior people‘s everyday experience in nursing homes, in continuity theory aspect. Research tasks: 1) Reveal senior people personal relationships experience in everyday life in nursing homes 2) Describe the activity meaningfulness of senior people while living in nursing homes. 3) Describe how nursing home residents construct the continuity of life living in nursing homes. Qualitative research was selected for the study objective. The research data was collected using a partially structured interview. The study reveal selected interpreted - constructivist ontology and subjectivist – interpreted epistemology. The study participants were selected according to comfortable selection, and based on the "snowball" sampling method. The study was carried out of a total of 7 research interview. Four elderly people living in nursing home, and three nursing home employees were interviewed. The investigation showed that the importance of personal relationships represent a significant quality of senior people living in nursing home life. At the same time it revealed that respect for themselves and the other people has a very high value in dealing with others. In the perspective of meaningfulness of activities emerged different categories: self-perception, favorite activity, desire for independence, activities and relationships, and motivation for activities. It also highlighted the main nursing home residents activities obstacle - it's health problems that many residents can not afford to engage in favorite activities. The life continuity perspective revealed two distinct categories: the continuity and sustainability. Home, activities, relationship continuity and houses, activities, relationship uncontinuity. According to the survey data, the study provides guidance for social employees and researchers.