Socialinės globos institucijoje dirbančių socialinių darbuotojų patirtys: tarp vadovo autokrato ir demokrato
Petrylienė, Danguolė |
Šiuo tyrimu siekiama atskleisti ir palyginti socialinių darbuotojų patirtis bei jų kismą organizacijos valdymo kontekste. Asmeninė tyrėjos patirtis iškėlė prielaidą, kad vadovo vaidmuo organizacijos transformacijai, visai organizacijos kultūrai, o atitinkamai ir kolektyvinėms bei asmeninėms darbuotojų patirtims, turi daugiaplanį sisteminį poveikį. Atsiradusi galimybė skatino plačiau analizuoti teigiamas ir neigiamas subjektyvias socialinių darbuotojų patirtis, priklausančias nuo vadovavimo stilių ar strategijų, kurie, tyrėjos manymu, yra labai svarbūs keičiant požiūrį į socialinę įstaigą, joje dirbančius socialinius darbuotojus bei gyventojus. Pradėdama savo tyrimą autorė siekė išsiaiškinti, kas lemia tokį skirtingą socialinio darbuotojo suvokimą apie savo darbą – ar tai visiškai asmeninės, subjektyvios priežastys, ar tai organizacinės kultūros, vadovavimo išdava. Darbas rašytas remiantis interpretuojamąja – konstruktyvistine ontologija, kur numanoma, kad socialiniai reiškiniai ir jų prasmės yra konstruojami pačių socialinių veikėjų. Tyrimo duomenims surinkti pasirinktas pusiau struktūruotas interviu. Tyrimo objektas – socialinių darbuotojų patirtys, dirbant socialinėje globos institucijoje vadovavimo kontekste. Tyrimo tikslas – atskleisti socialinės globos įstaigos socialinių darbuotojų patirtis, vadovavimo stiliaus kontekste. Tyrimo klausimas - kokios yra socialinės globos įstaigoje dirbančių socialinių darbuotojų patirtys, vadovavimo stiliaus kontekste? Uždaviniai: 1. Atskleisti socialinių darbuotojų patirtis, susijusias su vadovu, autokratiško ir demokratiško vadovavimo kontekste. 2. Per socialinių darbuotojų patirtis atskleisti kolegų darbinį santykį įstaigoje esant demokratiniam ir autokratiniam vadovavimo stiliui. 3. Per socialinių darbuotojų patirtis atskleisti klientui teikiamos paslaugos kokybę įstaigoje esant demokratiniam ir autokratiniam vadovavimo stiliui. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad iš sovietmečio paveldėtas vyravęs autokratiško vadovavimo stilius, paremtas jėgos demonstravimu, riboja socialinių darbuotojų profesinį identitetą ir kokybiškos paslaugos teikimą klientams. Pasireiškiantis darbuotojų klasinis skaidymas ir vertinimas pagal statusą kuria destruktyvų įstaigos mikroklimatą. Autokratiško vadovavimo modeliu besiremiančiam vadovui gali būti sunkiai suprantama esminė socialinio darbo samprata. Demokratiško vadovavimo stilius suteikia socialiniams darbuotojams autonomiškumą, leidžia jiems pajusti pasitenkinimą ir vidinę motyvaciją atliekamam darbui. Demokratinėmis vertybėmis paremtas valdymas įgalina darbuotoją, daro įtaką socialinio darbo kaip profesijos integralumu, kas sudaro sąlygas gerinti teikiamų paslaugų kokybę ir įgalinti klientą.
This whole research is attempt to find out and compare experiences of social workers as well as to identify their dependency on an institutional leadership. Researcher’s personal experience presupposed that role of a leader may have multidimensional systemic effects in terms of an institutional transformation, institutional culture (micro-climate) and, due to that, to all collective and personal experiences of a staff. Social workers were asked to share their positive and negative experiences, as researcher believes that leadership styles and strategies could have a decisive impact on social institution, its employees and clients. Research started as an attempt to find factors that change social workers’ perception to work: are these mainly personal subjective reasons or is it the outcome of institutional culture and leadership style? What is more, research is based on interpretative-constructivist ontology, according to which, social phenomenon as well as the meaning are both constructed by social actors themselves. Research data was collected using semi-structured interviews. The aim of this research is to show how experiences of social workers depend on the leadership of their institution, whether it is of autocratic or democratic nature. That makes the experiences of social workers an object. The main question is what and also how different are these experiences due to autocratic or democratic leadership? Objectives are: firstly, to show how experiences of social workers depend on autocratic or democratic institutional leadership, secondly, to reveal, via experiences of social workers, how relations between colleagues may differ depending on autocratic or democratic leadership and, lastly, to find out an extent to which service quality depends on autocratic or democratic institutional leadership. Research results show that prevailed autocratic leadership, which was taken over from period of Soviet Union and based on a force demonstration, limits social workers’ professional identity and quality of services, provided to the clients. Both: class-based separation and status-based assessment, frame destructive institutional microclimate. Leader, who chooses to operate in autocratic manner, could hardly understand the most part, an essential part in a concept of social work. On the contrary, democratic style of leadership gives autonomy to the social workers, allows them to feel fulfillment and intrinsic motivation for the job. Democratic values-based management enables social workers and foster integrity of social work. All of this creates conditions for improvement of service quality and empowerment of the clients.