| Abstract: | Tyrimo tikslas – nustatyti sąsajas tarp vyresniųjų paauglių įsitraukimo į patyčias, emocijų valdymo ir pykčio išraiškos. Tyrime dalyvavo 250 15–19 m. amžiaus Utenos gimnazijos mokinių: 79 vaikinai (31,6 proc.) ir 171 mergina (68,4 proc.), amžius svyravo nuo 15 iki 18 m., amžiaus vidurkis – 16,82 m. Tiriamieji buvo apklausiami pamokų metu, išdalinant jiems sudarytus klausimynus. Tyrime dalyvavo tiriamieji, kurie užpildė visus reikiamus duomenis. Vyresniųjų paauglių įsitraukimui į patyčias tirti buvo naudojama Daugiamatė bendraamžių persekiojimo skalė (The Multidimensional peer-victimization scale, Mynard, Joseph, 2000), emocijų valdymui – Emocinių įgūdžių ir sugebėjimų klausimyno (Emotional skills and competence questionnaire, ESCQ, Takšič, 2009), pykčio išraiškai tirti – Pykčio ekspresijos klausimynas (The State-Trait Anger Expression Inventory-2, STAXI-2, Spielberger, 1999). Tyrimo rezultatai atskleidė, jog paauglių, kurie įsitraukia į patyčias kaip priekabiautojai, emocijų valdymas nesiskiria lyginant su neįsitraukusiais į patyčias paaugliais, taip pat paaugliai, kurių patyčių vaidmuo yra aukos, emocijų valdymas nesiskiria lyginant su neįsitraukusiais į patyčias paaugliais. Be to, patyčių dalyvių, kurie yra priskiriami priekabiautojo vaidmeniui, emocijų valdymas nesiskiria lyginant su tais, kurie patyčiose dalyvauja kaip aukos. Taip pat tyrimo rezultatai atskleidė, jog paaugliai, dalyvaujantys patyčiose kaip priekabiautojai, pyktį išreiškia dažniau nei neįsitraukę į patyčias paaugliai, bet pykčio išreiškimo dažnumas nesiskiria tarp paauglių, kurie patyčiose dalyvauja kaip aukos arba neįsitraukia į patyčias. Paauglių, dalyvaujančių patyčiose kaip aukos, pykčio išreiškimas į išorę nesiskiria lyginant su paaugliais, kurie patyčiose dalyvauja kaip priekabiautojai, o štai paauglių, kurie patyčiose dalyvauja kaip priekabiautojai, asmenybinis pyktis didesnis nei tų, kurie patyčiose nedalyvauja. Tačiau paauglių, kurie patyčiose dalyvauja kaip priekabiautojai, asmenybinis pyktis nesiskiria lyginant su paaugliais, kurie dalyvauja patyčiose kaip aukos.
The purpose of this study was to find relationships between bullying, emotion regulation and anger expression in adolescence. The participants in this study were 250 adolescents from Utena gymnasium: 79 boys (31.6 percent) and 171 girls (61.8 percent). The age of adolescents varied from 15 to 19 years old, average age – 16.8 years. The questionnaires were given for participant in lessons, those who filled all the required forms were counted as participants. The Multidimensional peer-victimization scale (Mynard, Joseph, 2000) was used to measure bullying, Emotional skills and competence questionnaire, ESCQ (Takšič, 2009) was used to measure emotion regulation and The State-Trait Anger Expression Inventory-2, STAXI-2 (Spielberger, 1999) was used to measure anger expression. Research results have shown that emotion regulation does not differ between teenagers who are involved in bullying (as bullies) and those teenagers who are not involved in bullying. The emotion regulation also does not differ between the teenagers who are victims of bullying and teenagers who have no involvement in bullying. In addition, there is no difference between emotional regulation of teenagers who play the bully part and those who are the victims of bullying. Research results have also shown that teenagers who participate in bullying as bullies tend to express anger more often than those who are not involved in bullying. However, frequency of anger expression does not differ between teenagers who are bullying victims and those who are not involved in bullying. The external anger expression of those teenagers who are involved in bullying as victims does not differ from that of the teenage bullies; whereas teenage bullies show greater levels of trait anger than those teenagers who are not involved in bullying. However, the trait anger of the teenage bullies does not differ from the teenage victims of bullying. |
