Whether the competence of the European Public Prosecutor’s Office does not interfere with the competence of EU member states in the areas of national security and public order?

As the negotiations regarding establishment of the European Public Prosecutors’ office are ongoing, and there is no clearly defined competence of this future office, master thesis looks into the possible competence of this office, as well as its effects on national security and public order, as member states of the European Union have an obligation to safeguard their public order and maintain national security. The first part of the thesis deals with the development and evolution of the idea of a European public prosecutor. The second part analyses the necessity of a European Public Prosecutor. The third part of the work deals with the competence question. This part deals with the question of possible expansion of the competence, competence of the European Public Prosecutor’s office as explained in the proposal for the establishment of the European Public Prosecutor’s Office. In order to determine the competence of the European Public Prosecutor’s Office, the definition of the financial interests of the Union is provided. To establish the competence of the European Public Prosecutor’s Office and its impact on national security and public order, the possible offences for which the prosecution services should be competent is analysed. In the fourth part of this work the contents and meaning of national security is analysed, possible influence of the competence of the European Public Prosecutor’s Office is discussed. In this work term public order is defined, and the question whether the European Public Prosecutor's competence interfere with the competence of the member states in the area of public order. In conclusion - the hypothesis are fully confirmed i.e. The competence of the European Public Prosecutor’s office interferes with the competence of the EU member states in the areas of national security and public order.

Šiuo metu Europos Sąjungoje vyksta derybos dėl Europos prokuratūros įsteigimo, vadovaujantis Lisabonos sutarties 86 straipsniu, kuris suteikia teisę Europos Sąjungai įsteigti Europos prokuratūrą, kuri tirs nusikalstamas veikas susijusias su Europos Sąjungos finansiniais interesais. Kriminalinė justicija, baudžiamosios sankcijos, baudžiamasis persekiojimas, baudžiamasis procesas yra vieni iš svarbiausių valstybių narių interesų, šie interesai apima ir nacionalinį saugumą, viešąją tvarką bei kitas valstybių narių vertybes. Europos Sąjungai plečiantis, kinta ir viešosios tvarkos samprata, nacionalinis saugumas tampa vis aktualesnis. Europos Sąjungos finansiniai ištekliai didėja, dėl to atsiranda ir būtinybė kaip įmanoma labiau apsaugoti šiuos interesus. Šiame darbe yra analizuojama ar įsteigus Europos prokuratūrą, šios institucijos kompetencija nepažeis Europos Sąjungos valstybių narių kompetencijos nacionalinio saugumo ir viešosios tvarkos srityse. Pagrindiniai klausimai analizuojami šiame darbe yra: - Ar Europos prokuratūra yra reikalinga? - Kas yra Europos Sąjungos finansiniai interesai? - Kokia yra/bus Europos prokuratūros kompetencija? - Ar Europos prokuratūros kompetencija įtakos valstybių narių kompetenciją nacionalinio saugumo srityje? - Ar Europos prokuratūros kompetencija įtakos valstybių narių kompetenciją viešosios tvarkos srityje? Šie klausimai yra svarbūs, kadangi šią naują instituciją yra ketinama įsteigti kaip įmanoma greičiau, tačiau bendro sutarimo dėl jos kompetencijos šiuo metu nėra. Taip pat pažymėtina, kad pasiūlyme dėl Europos Prokuratūros įsteigimo šios institucijos kompetencija apibrėžiama neaiškiai. Nacionalinis saugumas ir viešoji tvarka yra vertybės, saugomos kiekvienos valstybės. Valstybės narės turi pareigą saugoti savo nacionalinį saugumą bei viešąją tvarką. Šios institucijos įsteigimas Europos Sąjungai turi didelės reikšmės, kadangi nusikaltimai Europos Sąjungos finansiniams interesams žaloja šios Sąjungos biudžetą, pasitikėjimą ja. Pasiūlymu dėl Europos prokuratūros įsteigimo yra siekiama sukurti naują instituciją, kuri gins Europos Sąjungos finansinius interesus, tirs šių interesų pažeidimus, vykdys baudžiamąjį persekiojimą, bei palaikys kaltinimą valstybių narių teismuose. Tačiau, ši kompetencija nacionaliniuose teisės aktuose yra priskirta valstybių narių prokurorams, ginantiems viešąjį interesą, palaikantiems kaltinimą, ir pan. Ar tokios kompetencijos suteikimas “viršvalstybinei” institucijai neperžengia Europos Sąjungos kompetencijos ribų? Šiuo metu baudžiamąjį persekiojimą už nusikaltimus Europos Sąjungos biudžetui vykdo valstybės narės, kurios ir turi išimtinę kompetenciją šioje srityje, tačiau ar tokios institucijos įsteigimas, nepanaikins šios kompetencijos? Ar tokios institucijos įsteigimas yra pagrįstas? Šiame darbe yra naudojami įvairūs tyrimo metodai. Tarp jų yra lyginamoji analizė, teisės aktų, teismų praktikos analizė, bei loginis - analitinis metodas. Pirmoji baigiamojo darbo dalis yra skirta apžvelgti Europos prokuratūros idėjos vystymasį, raidą, t. y. iš kur kilo mintis įsteigti Europos prokuratūrą, bei kaip ši idėja kito. Antroje dalyje yra analizuojamas Europos prokuratūros reikalingumas. Pateikiamos mintys kuriomis remiantis siekiama įsteigti šią instituciją, bei argumentai kvestionuojantys šios institucijos reikalingumą. Šioje dalyje prieinama išvada, kad šios institucijos steigimas nėra visiškai pagrįstas, nurodoma, kad reikėtų įvertinti ir / ar išbandyti kitas galimybes prieš įsteigiant naują instituciją. Trečioje darbo dalyje nagrinėjamas Europos prokuratūros kompetencijos klausimas. Pirmiausia yra nagrinėjamas klausimas dėl galimos Europos prokuratūros kompetencijos išplėtimo, kad ši institucija galėtų tirti sunkius tarptautinius nusikaltimus tokius kaip prekyba žmonėmis, prekyba narkotikais ir pan. Toliau pereinama prie pasiūlyme nurodytos ribotos kompetencijos; t. y. kompetencijos Europos Sąjungos finansiniams interesams. Siekiant atskleisti Europos prokuratūros kompetenciją, bei jos įtaką valstybėms narėms, jų nacionaliniam saugumui ir viešai tvarkai. Siekiama atskleisti kas yra Europos Sąjungos finansiniai interesai, kas sudaro šiuos interesus. Taip pat keliamas klausimas dėl Europos prokuratūros kompetencijos tirti nusikalstamas veikas žalojančias nacionalinius interesus, jei šių interesų pažeidimas kartu lemia ir Europos Sąjungos finansinių interesų pažeidimą. Šioje dalyje prieinama išvada, kad Europos Sąjungos finansiniai interesai yra Europos Sąjungos biudžetas, visų kitų institucijų, įstaigų, organizacijų, ir pan., kurios yra įkurtos vadovaujantis sutartimis biudžetai, taip pat ir visi kiti biudžetai kurios prižiūri Sąjunga ar yra prižiūrimi Sąjungos vardu, taip pat ir visos Sąjungos išlaidos. Daroma išvada, kad nusikaltimai įtakojantys nacionalinius finansinius interesus, kartu įtakoja ir Europos Sąjungos finansinius interesus. Vadovaujantis pasiūlymu dėl Europos Prokuratūros įsteigimo šios nusikalstamos veikos bus Europos Prokuratūros kompetencijoje. Siekiant išsamiai atskleisti Europos prokuratūros kompetenciją ir jos įtaką nacionaliniam saugumui bei viešajai tvarkai yra analizuojama kokios nusikalstamos veikos bus Europos Prokuratūros kompetencijoje. Šioje dalyje prieinama išvada, kad jei Europos Prokuratūra bus įsteigta, ji galės tirti nusikalstamas veikas tokias kaip: sukčiavimas, korupcija ir pinigų plovimas. Ketvirtoje šio darbo dalyje yra atskleidžiama kas yra nacionalinis saugumas, bei aptariama galima Europos Prokuratūros kompetencijos įtaka valstybių narių kompetencijai šioje srityje. Nacionalinis saugumas yra viena iš pagrindinių vertybių, kurią saugo kiekviena valstybė narė. Atskleidžiama, kad nacionalinis saugumas susideda ne tik iš tokių aspektų kaip šalies teritorijos vientisumas, suvereniteto saugojimas, bet ir konstitucinės santvarkos saugojimas, viešosios tvarkos užtikrinimas, institucinės sistemos apsauga ir kita (t. y. nacionalinis saugumas yra suprantamas plačiąja prasme). Šiame darbo skyriuje yra prieinama išvada, kad Europos Prokuratūros kompetencija (tokia, kokia yra nurodyta pasiūlyme dėl Europos Prokuratūros įsteigimo) pažeis valstybių narių kompetenciją nacionalinio saugumo srityje. Darbe atskleidžiama kas yra viešoji tvarka, bei keliamas klausimas ar Europos prokuratūros kompetencija nepažeis valstybių narių kompetencijos viešosios tvarkos srityje. Viešoji tvarka nėra visuotinai apibrėžta, ši sąvoka neturi universalaus apibrėžimo, kuris galėtų būti visuotinai taikomas. Viešoji tvarka yra visuomenės pagrindinės vertybės, kurios yra saugomos įstatymo, bei dažniausiai įtvirtintos valstybių narių Konstitucijose. Viešoji tvarka ir nacionalinis saugumas yra tarpusavyje susiję normos, kadangi nusikalstamos veikos pažeidžiančios nacionalinį saugumą kartu pažeidžia ir viešąją tvarką. Šiame darbe viešosios tvarkos sąvoka yra suprantama plačiau nei baudžiamojoje teisėje t. y. ši sąvoka suprantama kaip apimanti ne tik nusikalstamas veikas tokias kaip riaušės, viešosios tvarkos pažeidimas ar melagingas pranešimas apie visuomenei gresiantį pavojų ar ištikusią nelaimę, tačiau apimanti visus visuomeniniu santykius, sauganti pamatines visuomenės vertybes, tokias kaip gyvybė, žmogaus teisės ir laisvės, konstitucinė santvarka ir pan. Daroma išvada, kad Europos prokuratūros kompetencija (tokia, kokia yra nustatyta pasiūlyme dėl Europos Prokuratūros įsteigimo) pažeidžia Europos Sąjungos valstybių narių kompetenciją viešosios tvarkos srityje. Iškelta hipotezė yra visiškai patvirtinta t. y. Europos prokuratūros kompetencija pažeidžia valstybių narių kompetenciją nacionalinio saugumo ir viešosios tvarkos srityse.