| Abstract: | A state crisis behavior is partly a product of psychological and personality traits specific to each leader because a crisis period is a particularly emotional time limiting the search for solutions and increasing the use of beliefs. Despite this, rarely do political scientists make an effort to imagine how international politics are perceived from the leaders' perspective. In spite of the strong criticism in France and Europe, Paris has provided a consistent humanitarian, economic, diplomatic and later even military support for the Syrian opposition from the beginning of the crisis. Considering the French leaders' presumably irrational politics, the question then arises as to what are Francois Hollande's and Laurent Fabius's beliefs towards the crisis in Syria? The object of study – changes in public and private operational codes of Francois Hollande and Laurent Fabius during the Syrian Civil War. This study aims to reveal the public and private operational codes of both leaders and to disclose whether a change in beliefs has occured. In order to achieve the aim, the following objectives are set: 1) to present the neoclassical realism theory and the importance of leaders' beliefs in foreign policy decision-making; 2) to introduce the operational code construct, its stability and change; 3) to describe the VICS and to discuss the usage of public and private speeches for this analysis; 4) to present the context of French-Syrian relations, to discuss France's involvement in the Syrian Civil War and to introduce three specific crises of the Syrian Civil War chosen for further analysis; 5) to disclose public and private operational codes of both leaders and to compare whether there is a difference between their operational constructs; 6) to present what was the type and the magnitude of changes in leaders' beliefs and to describe whether particular events influence changes in operational codes. The analysis shows that Francois Hollande's and Laurent Fabius's public and private operational codes were optimistic and cooperative during the first research period (from June 2012 until August 2013) whereas their operational constructs became more pessimistic and conflictual during the second research period (from August 2013 until June 2014). This change in leaders' beliefs was encouraged by the deteriorating situation in Syria. Moreover, there is a remarkable similarity between public and private operational codes of both leaders, especially during the first period of analysis. Furthermore, the comparison of operational codes of both leaders shows that there have been few changes in descriptive categories during the first research period, however, the magnitudes of all changes were not significant whereas three important shifts in Francois Hollande's beliefs and another one shift in Laurent Fabius's beliefs have been found during the second research period. These changes in directionality of both leaders' beliefs confirm the assumption that certain political events, in this case, the use of chemical weapons in Syria, can affect a leader's operational code. Finally, the result shows that public speeches can be used to disclose the operational codes of leaders and leaders' beliefs can change in approximately one to two years.
Lyderio asmeninės ir psichologinės savybės įtakoja valstybės elgesį krizinėse situacijose, kadangi tai yra emociškai įtemptas laikotarpis, ribojantis alternatyvių sprendimų paiešką. Nepaisant to, retas politologas domisi ir analizuoja, kaip lyderis suvokia tarptautinę užsienio politiką krizės metu. Nuo pilietinio karo Sirijoje pradžios Prancūzija nuolatos teikė humanitarinę, ekonominę, diplomatinę ir karinę paramą Sirijos opozicinių jėgų koalicijai nepaisant stiprios kritikos Prancūzijoje ir Europoje. Atsižvelgiant į tariamai neracionalią Prancūzijos lyderių užsienio politiką, kyla klausimas, kokie yra Francois Hollande ir Laurent Fabius politiniai įsitikinimai Sirijos pilietinio karo metu. Šio darbo objektas yra Francois Hollande ir Laurent Fabius įsitikinimų kaita Sirijos pilietinio karo metu. Išsikeltas darbo tikslas – atskleisti Prezidento ir užsienio reikalų ministro viešus ir privačius įsitikinimus ir jų galimus pokyčius. Tikslui pasiekti keliami šie uždaviniai: 1) pristatyti neoklasikinio realizmo teoriją ir įsitikinimų svarbą priimant užsienio politikos sprendimus; 2) pateikti teorinį įsitikinimų konstruktą, jo stabilumą ir kaitą; 3) pristatyti VICS programą ir jos panaudijimą viešų ir privačių kalbų analizėje; 4) apibūdinti Prancūzijos ir Sirijos tarptautinius santykius, aptarti Prancūzijos įsitraukimą sprendžiant Sirijos krizę ir pristatyti tris krizines situacijas Sirijos pilietinio karo metu; 5) atskleisti ir palyginti Prancūzijos lyderių viešus ir privačius įsitikinimus; 6) peteikti lyderių įsitikinimuose rastus pokyčius ir pristatyti ar krizinės situacijos įtakojo įsitikinimų kaitą. Analizės metu paaiškėjo, kad Francois Hollande ir Laurent Fabius buvo optimistiškai nusiteikę ir pasiruošę bendradarbiauti Sirijos pilietinio karo pradžioje, tačiau vėliau Prancūzijos lyderių įsitikinimai pasikeitė, jie pradėjo pesimistiškai vertinti konflikto valdymo strategijos įgyvendinimą ir bendradarbiavimą. Blogėjanti situacija Sirijoje paskatino lyderių esminių įstikinimų kaitą. Svarbu paminėti, kad Prancūzijos lyderių vieši ir privatūs įsitikinimai neįtikėtinai sutampa pirmuoju tyrimo laikotarpiu. Prancūzijos Prezidento ir užsienio reikalų ministro politinių įsitikinimų palyginimas parodė, kad pirmuoju tyrimo laikotarpiu buvo keletas nedidelių pasikeitimų, tačiau statistiškai svarbūs įsitikinimų pokyčiai buvo rasti tik antruoju tyrimo laikotarpiu. Šie pokyčiai patvirtina prielaidą, kad kai kurios krizinės situacijos gali įtakoti įsitikinimų kaitą. Gauti rezultatai rodo, kad viešos ir privačios kalbos gali būti adekvačiai naudojamas siekant išsiaiškinti lyderių įsitikinimus, kurie per vienerius dvejus metus gali pasikeisti. |
