| Abstract: | Tyrimo problema: į vaiką orientuoto ugdymo sąvoka atsirado XIX a. Anglijoje, ji buvo kuriama vaikams su sutrikimais ar negalia. Ir tik daug vėliau pradėta šį metodą taikyti plačiau, tyrinėti, kaip geriausia pritaikyti šią koncepciją tikslingam vaikų ugdymui. Šiandien ugdymas grindžiamas į vaiką orientuota paradigma, kuri skatina į vaiką žiūrėti kaip į asmenybę, puoselėti jo gebėjimus bei troškimus, sudaryti sąlygas laisvai ir nevaržomam veikti (B.Bitinas, 1996; A. Juodaitytė, 2002; E. Jurašaitė, 2008). Pedagogo sąveika su vaiku bei pedagogo vaidmenys organizuojant į vaiką orientuotą ugdymą yra apibrėžiamas daugelio autorių, tačiau, kaip jiems sekasi įgyvendinti šios pedagoginės paradigmos veiksnius beveik nėra tirta. Todėl šiame kontekste iškyla aktualūs tyrimo klausimai: Kaip pedagoginis ir administracinis personalas reflektuoja savo patirtis įsigalindami į vaiką orientuotą ugdymą? Koks yra pedagoginio ir administracinio personalo dalyvavimo specifiškumas organizuojant į vaiką orientuotą ugdymą ikimokyklinėje įstaigoje? Tyrimo objektas: pedagoginio ir administracinio personalo dalyvavimas organizuojant į vaiką orientuotą ugdymą. Tyrimo tikslas: suformuoti grindžiamąją teoriją apie į vaiką orientuotą ugdymą remiantis pedagogų bei administracinio personalo dalyvavimu organizuojant ugdymą. Tyrimo metodai: kokybinių duomenų rinkimui taikytas pusiau struktūruotas interviu, duomenų analizei -grindžiamoji teorija. Tyrimo rezultatai: pedagoginis personalas savo patirtis daugiausia reflektuoja laivu nuo veiklų metu, apmąstydamas dienos įvykius, gaudami grįžtamąjį ryšį iš įstaigos bendruomenės. Administracinio personalo reflektavimas pasibaigia ties įstaigos audito atlikimu. Tyrime išryškėjo, kad pedagogas daugiau turėtų tapti ne veiklų vykdytoju, o stebėtoju, nes tik taip yra sudaromos sąlygos laisvam vaiko veikimui. Tačiau tyrimo dalyviai prisipažįsta dar sunkiai perprantantys naująjį vaidmenį. Tuo tarpu vadovo vaidmuo organizuojant į vaiką orientuotą ugdymą tyrimo dalyvių nuomone yra gana menkas. Dėmesį į vaiką orientuotam ugdymui skiria direktoriaus pavaduotojas ugdymui, apie kurio dalyvavimo svarbą mokslinėje literatūroje beveik neužsimenama. Išvados. Vaiko asmenybės pripažinimas yra centrinis reiškinys aplink kurį “sukasi” į vaiką orietuoto ugdymo organizavimas. Jis abipusiu ryšiu siejasi su į vaiką orientuoto ugdymo prielaidomis, rezultatais, dalimi į vaiką orientuoto ugdymo konteksto (laisve vaiko skleidimuisi, pedagogo atliekamomis funkcijomis bei inovacijomis grįstu personalo tobulėjimu). Tačiau kita konteksto dalis (administracinio personalo atliekamos funkcijos) bei strategijų pasirinkimas yra įtakojami vaiko asmenybės pripažinimo. Vaiko asmenybės pripažinimas siejasi su ugdomosios aplinkos kūrimu, visos įstaigos bendruomenės narių bendradarbiavimu užtikrinant kokybišką ugdymo turinio formavimą bei sudarant sąlygas skleistis vaiko savarankiškumui bei kūrybiškumui. Parenkama specifikuota didaktika leidžia ugdymą.
The research problem: the child-centered education concept appeared in the XIX century in England, it has been developed for children with impairments or disabilities. Wider application and exploring of this method how to apply this concept for the purposeful education of children was started much later. Today, education is based on a child-centered paradigm that encourages to look at the child as an individual, foster his skills and desires and allow free and unrestricted actions (B.Bitinas, 1996; A.Juodaitytė, 2002; E. Jurašaitė, 2008). Teacher's interaction with the child and the teacher's role in a child-centered education is defined by many authors but there are hardly any studies how successfully they are implementing the factors of this educational paradigm. Therefore, relevant research issues arise this context: How do pedagogical and administrative staff reflects their experiences going into the child-centered education? What is the specificity of involvement of the teaching and administrative staff in the organization of child-centered education in preschool institutions? Research object: involvement of the teaching and administrative staff in the organization of child-centered education. Objective of the research: to form the justification theory of child-centered education based on the teachers' and administrative staff involvment in the organization of education. Research methods: a semi-structured interview was applied for the collection of qualitative data and justification theory - for data analysis. Research results: Teaching staff mainly reflects their experiences at their free time, thinking about the day's events and receiving feedback from the institution's community. Reflection of the administrative staff ends at the institution's auditing. The study revealed that a teacher should be more an observer than an executor of the activities because only in this way conditions for the free functioning of the child are created. However, research participants admit having problems in understanding their new role. Meanwhile, in research participants' opinion the leader's role in the organization of a child-centered education is relatively insignificant. Deputy director of education, who's importance of the involvement is hardly mentioned in the scientific literature, pays his attention to the child-oriented education. Conclusions. Recognition of the child's personality is a central phenomenon, around which organization of the child-oriented education \"rotates\". It is linked by mutual connections with a child-oriented education assumptions, results, part of a child-oriented educational context (the child's freedom to unfold, functions performed by the teacher and innovation-based staff development). However, another part of the context (functions performed by the administrative staff) and the choice of strategies is influenced by the recognition of child's personality. Recognition of the child's personality is linked to the creation of educational environment, by cooperation between members of the community of the whole institution ensuring the formation of high quality educational content and creating conditions for the development of the child's independence and creativity. The selected specified didactics allow education. |
