| Abstract: | Magistro darbe analizuojama pažintinio dėmens raiška naujausiose lietuvių literatūrinėse pasakose. Tiriamoji medžiaga ir šaltiniai – 2014 metais išleistos lietuvių autorių literatūrinės pasakos, tokios kaip D. Kamarauskienės, J. Tolvaišytės-Leonavičienės Išėjau su Čiurlioniu. Tuoj grįšiu (2014), R. Česiūnienės, L. Česiūno Mėgintuvėlio kelionės (2014), K. Zylės Milžinas mažylis (2014), K. Jašinsko Grigiškių katino raštai (2014); T. Dirgėlos Apie raganą Šiokiątokią (2014), R. Joni Mano draugas paukštelis (2014) ir t. t. Iš viso analizuojamos 26 pasakų knygos. Kūrinių pasirinkimą lėmė juose aptiktas pažintinis dėmuo. Teorinėje darbo dalyje atskleidžiama pažintinio dėmens grožiniuose kūriniuose įtaka adresatui, taip pat pažintinės literatūrinės pasakos specifika ir tikslaus jos žanro nustatymo komplikacijas sąlygojantys veiksniai. Tiriamojoje dalyje aptariami dominuojančio ir fragmentiško pažintinio dėmens literatūrinėse pasakose raiškos atvejai. Kūrinių analizės metu pastebėta, jog dominuojantis pažintinis elementas atsiskleidžia pasakose, kurios gali būti skirstomos į konkrečius duomenis pristatančias mokslo populiarinamąsias ir kultūrinės vaikų edukacijos tikslais paremtas. Mokslo populiarinamųjų pasakų savoka atskleidžia autorių siekį grožiniam kūriniui būdingomis priemonėmis pristatyti specifinių mokslinių krypčių (tokių kaip chemija, fizika, ekonomika, psichologija) duomenis. Kultūrinė vaikų edukacija vykdoma skaitytojams pateikiant materialiojo ir nematerialiojo lietuvių kultūros paveldo pristatymus, kurie pagrindžiami konkrečiais vaizdinės ar tautosakinės žodinės kūrybos pavyzdžiais. Fragmentiška pažintinių elementų raiška kūriniuose atsiskleidžia konkretų pažindinamąjį tikslą pateikiančiu pasakos temos plėtojimu, autoriaus intarpu, išnaša, citata, pagrindinio veikėjo pamokymu, perspėjimu ar interpretacija. Darbe įrodoma, jog pažintinių literatūrinių pasakų žanro komplikacijas lemia autorių pasirinkta mokslinių, faktinių duomenų kompozicijos grožiniame tekste strategija. Darbas įrodo, kad tikslaus žanro nusakymo problematiką sukelia tokie tekstai, kurių autoriai neturi patirties grožinės literatūros kūrybos procese. Pažintinio dėmens dominavimo atveju grožinis kūrinio elementas atlieka ne estetinę, o atskirų mokslinių faktų tarpusavio jungties funkciją. Fragmentiškai pateikiami pažintiniai teksto intarpai yra vertinami kaip pasakos įtaigą ir intrigą adresatui sustiprinantis veiksnys.
This Master thesis analyses the expression of cognitive component in recently published Lithuanian literary tales. The research data and sources comprise literary tales of Lithuanian authors published in 2014, such as: D. Kamarauskienė and J. Tolvaišytė-Leonavičienė “I Went Out with Čiurlionis. I'll Be Back Soon” (2014), R. Česiūnienė and L. Česiūnas “Test-Tube's Travels” (2014), K. Zylė “The Giant Tot” (2014), K. Jašinskas “The Writings of Grigiškės Cat” (2014); T. Dirgėla “About the Witch Šiokiątokią” (2014), R. Joni “My Friend, Little Bird” (2014), etc. Overall, there have been analysed 26 tale books. The choice of texts has been influenced by the cognitive component that was found in the tales. In the theoretical part of the thesis, the influence of cognitive component on the addressee in fiction is revealed as well as the characteristics of cognitive literary tale and the factors that complicate the accurate identification of the genre. The methodological part of the thesis discusses the cases of dominating and fragmentary cognitive component expression in literary tales. During the analysis of texts, it has been noticed that the dominating cognitive component is revealed in tales that can be distributed into the science popularisation tales that present true facts and cultural children’s educational tales. The concept of science popularisation tales reveals the objective of the author to present the facts from different branches of science, such as: chemistry, physics, economics, psychology, by employing means peculiar for the fiction. The cultural children’s education is performed by providing material and nonmaterial Lithuanian cultural heritage that are justified for the readers by the concrete examples of visual and verbal folklore creations. The fragmentary cognitive component expression in the text is revealed by developing the tale theme that provides a concrete educational aim; author’s insertion; footnotes; citations; moral, warning, or interpretation of the main character. This thesis proves that the complications of cognitive literary tales genre are determined by the scientific, factual composition strategy in fiction, which is employed by the authors. The thesis proves that the issues related to accurate identification of the genre are raised by such texts whose authors do not have experience in the process of fiction writing. In the case of the dominating cognitive component, the fictional element provides not an aesthetic function, but the joining of separate scientific facts function. The fragmentary provided cognitive text insertions are evaluated as a factor strengthening tales’ impact and the intrigue for the addressee. |
