Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/124947
Type of publication: master thesis
Field of Science: Menotyra / History and theory of arts (H003)
Author(s): Jankauskaitė, Eglė
Supervisor: Klivis, Edgaras
Title: Baltijos šalių animacinio kino industrija: problemos ir perspektyvos
Other Title: Baltic animation film industry: problems and prospects
Extent: 78 p.
Date: 25-May-2015
Keywords: Baltijos šalių animacija;animacijos industrija;animacinis kinas;Baltic states animation;animation industry;animated films
Abstract: Nuo pat animacinių filmų kūrybos pradžios, skirtingose šalyse tokių filmų kūryba buvo vertinama labai nevienodai. Šalys, tokios kaip Jungtinės Amerikos Valstijos ir Japonija, beveik nuo pat šio meno atsiradimo, struktūrizavo animacijos kūrybą bei sukurtus filmus gebėjo paversti komerciškai sėkmingais produktais. Europos šalys susidūrė su kitomis problemomis – čia animacijos kūrybinė jėga buvo labai išsibarsčiusi, o pirmaeilis animacinio filmo tikslas buvo meninė išraiška bei identiteto išlaikymas. Šiame tiriamojo pobūdžio darbe siekiama išsiaiškinti kokie metodai naudojami Baltijos šalių animacijos industrijoje ir kaip, naudojant pasaulinę praktiką, būtų galima ją patobulinti. Šio darbo tikslas: atlikti lyginamąją Baltijos šalių animacijos industrijos analizę, įvertinti jos galimas kaitos galimybes, remiantis pasaulinėmis tendencijomis ir mitologinės medžiagos panaudojimo vertę. Baltijos šalių animacijos industrijos vertinimas pradedamas pasaulio bei Europos animacijos industrijų apžvalga. Šiame skyriuje išsiaiškinama, kuo skiriasi skirtingų pasaulio šalių animacijos kūrybinis procesas bei kiti ypatumai. Paaiškinama, kodėl Europos šalių animacija nėra tokia komerciškai sėkminga, kaip Jungtinių Valstijų bei Japonijos. Antrame skyriuje pateikiama Baltijos šalių animacijos projektų analizė bei apklausa skirta Baltijos šalių vartotojams. Darbo tikslui bei uždaviniams įgyvendinti buvo pasirinktas kiekybinis metodas. Rezultatai atskleidė Baltijos šalių vartotojų nuomonę apie šiose šalyse kuriamų animacinių filmų kokybę, bei ko, lyginant su kitų šalių produktais, jiems trūksta. Atlikus tyrimą paaiškėjo jog, vartotojų nuomone, Baltijos šalims trūksta didesnės animacinių filmų įvairovės skirtos ne tik vaikams bet ir kitoms tikslinėms grupėms, platesnio žanrų spektro, geriau išpildytos istorijos, o visų svarbiausia – geresnio platinimo bei reklamos. „Rekomendacijų“ dalyje paaiškinama, kodėl JAV ir Japonijos šalių animacijos industrijos laikomos pranašiausiomis pasaulyje. Nagrinėjamos šiose šalyse naudojamos kūrybinės formulės, kurių dėka buvo sukurta daug sėkmingų animacinių kino filmų. Išsiaiškinama, kodėl šioje meno srityje svarbūs mitologiniai motyvai, bei kaip jie panaudojami, siekiant sukurti komerciškai sėkmingą filmą. Naudojantis pasauline praktika, suformuluojamos plėtros rekomendacijos Baltijos šalių animacijos industrijai.
Since the beginning of animation industry, animated films were regarded very differently in separate countries. Some of them, like United States of America and Japan, achieved a strict structure in animation creation process and managed to make commercially successful films. European countries, on the other hand, faced different problems. In Europe, animation creative force was much more scattered and the main goal of animation was artistry, creative identity. The aim of this research is to understand what methods are used in Baltic state animation industry and how global knowledge of this field can help improve it. The objective of this research: analyze and compare animation industry in Baltic states, and using global trends and use of mythology, estimate it‘s options of change. The research begins with the review of global and European animation industries. This chapter illustrates how different the animation creation process is in different countries and why European animation is not as commercially successful than that of USA and Japan. Second chapter presents analysis of the Baltic state animation projects and survey designed for Baltic state residents. In order to achieve the objective and problems the quantitative method was used. The results disclosed the public opinion on the quality of animated films made in these countries and what they are lacking compared to films made elsewhere. Research revealed that, in public’s opinion, Baltic countries lack the diversity of animated films made for age groups, other than children, bigger variety of genres, better story-telling and most of all – better distribution and promotion. The “Recommendations” section illustrate why USA and Japanese animation industries are considered strongest in the world. Makers of the most successful animated films use certain formulas to achieve their goals. The formulas are discussed in this chapter. Furthermore, the importance of mythology motifs is presented and how they are used to make a commercially successful animated film. Using the global knowledge, recommendations for Baltic state animation industry expansion is formulated.
Internet: https://hdl.handle.net/20.500.12259/124947
Appears in Collections:VDU, ASU ir LEU iki / until 2018

Files in This Item:
Show full item record
Export via OAI-PMH Interface in XML Formats
Export to Other Non-XML Formats


CORE Recommender

Page view(s)

9
checked on Jun 6, 2021

Download(s)

4
checked on Jun 6, 2021

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.